Filmo "Weird: The Al Yankovic Story" kadras

Keistuolis Elas Jankovičius („Weird Al“ Yankovic) – vienas žymiausių mūsų laikų amerikiečių komikų, parodijavęs ir iki šios dienos parodijuojantis pasaulinius muzikos hitus. Šių metų lapkričio 4 d. per “The Roku Channel” išeis naujausias apie jį sukurtas filmas, kuris taip ir vadinasi „Weird: The Al Yankovic story“.

Jo scenarijų parašė pats tikrasis Elas, o pagrindinį vaidmenį atliko „Hario Poterio“ žvaigždė Danielis Radklifas pademonstruodamas, kad moka ne tik burtų lazdele mosuoti, tačiau ir akordeonu groti. Filmas pasakoja Jankovičiaus gyvenimo istoriją – nuo to laiko, kai jis dar būdamas vaikas pradėjo groti akordeonu ir sugalvojo, kad nori būti kitoks nei visi, iki jo pasaulinės šlovės muzikos industrijoje su tokiomis parodijomis kaip „Eat it“ (pagal Maiklo Džeksono hitą „Beat it“) ir „Like a Surgeon“ (pagal Madonos „Like a Virgin“).

Alfredas Metju Jankovičius gimė 1959 m. Kalifornijoje ir buvo vienturtis scenografės Merės Elžbietos ir karo mediko Niko Jankovičių vaikas. Būsimas muzikantas turėjo ir anglų, ir italų, ir serbų kilmės. Būdamas septynerių, pirmą kartą į rankas paėmė akordeoną ir nuo to laiko jo nepaleido. Nors po mokyklos baigė architektūros studijas Kalifornijos politechnikos instutite, Elas visada žinojo, kad jo karjera bus susijusi su muzika. 1976 m., būdamas vos šešiolikos, Jankovičius susipažino su komiškos radijo stoties vadovu Dr. Demento, kuris, pastebėjęs jaunuolio talentą, suteikė jam eterį savo radijuje ir pirmųjų šlovės spindulių. 1981 m. keistasis Elas, padedamas per koncertinį turą sutikto vadybininko Džėjaus Levio, sukūrė savo grupę ir nuo to laiko prasidėjo jo sėkminga ir užimta muzikuojančio komiko karjera – daugybė dainų, vaizdo klipų, albumų ir netgi filmų. Jankovičius iki šiol vis dar yra aktyvus veikėjas pramogų pasaulyje, o netrukus mažuosiuose ekranuose išvysime naujausią apie jį sukurtą filmą.

Šia proga supažindiname jus su keistojo Elo Jankovičiaus geriausių dainų dešimtuku, kuris išpaus šypseną netgi didžiausiam surūgėliui.

10. “Canadian Idiot“

Tai 2006 m. išleista Green Day dainos „American Idiot“ parodija. Nors kritikai šią dainą įvertino prieštaringai, tai viena sėkmingiausių Jankovičiaus parodijų, kuri „Billboard Hot 100” sąraše užima 82-ąją vietą.

Joje komikas pašiepia amerikiečių susikurtus stereotipus apie kaimynus kanadiečius. Turbūt tarp amerikiečių ir kanadienčių yra įsitvirtinęs panašus santykis kaip tarp lietuvių bei estų. Kaip mes manome, kad estai yra šiek tiek lėtoki ir kvailoki, taip ir amerikiečiai kanadiečius laiko flegmatiškais nesusipratusiais kaimynais iš Šiaurės. Žinoma, tai tik smagus polinkis juokais pasipešti, nes ir lietuviai su estais, ir amerikiečiai su kanadiečiais jokių rimtų konfliktų neturi.

Jankovičius apdainuoja kanadiečių pamišimą dėl alaus bei ledo ritulio, juokiasi iš jų apšerkšnijusių antakių, pomėgio valgyti spurgas ir briedžių mėsą (kaip žinoma, Kanadoje gyvena daug briedžių). Amerikiečiams juokingi ir kanadiečių pinigai, kadangi jie atrodo kaip ištraukti iš „Monopolio“ dėžės, bei jų kitoks akcentas, dėl kurio sunku suprasti žodžių reikšmę.

Nesunku pastebėti, kad dainos žodžiai nėra pikti. Labiau primena juokingą pasierzinimą. Maža to, Jankovičius netgi priduria dalykus, kuriais kanadiečiai gali didžiuotis: gera sveikatos sistema, pigūs vaistai, nedidelis nusikalstamumas ir garsioji Selin Dion. Žinoma, tai taip pat nuleidžiama juokais. Juk tie kanadiečiai tokie keistuoliai!

9. “Eat It“

Tai Maiklo Džeksono dainos „Beat It“ parodija, išleista 1984 m., beveik iškart po originalo atsiradimo 1983 m. “Eat It“ palankiai sutiko ir kritikai, ir klausytojai, taigi netrukus Jankovičius už šią dainą laimėjo „Grammy“ statulėlę. Jungtinių Valstijų TOP40 ji užėmė dvyliktą vietą, o australams ji patiko netgi dar labiau, nes šie ją savo sąraše išrinko į pirmą vietą.

Kaip ir Maiklo Džeksono muzikiniame dainos „Beat It“ klipe, parodijos klipas prasideda keliais gaujos nariais, paliekančiais maisto užkandinę. Atrodo, bręsta konfliktas. Viskas atkartojama taip pat, kaip ir originale, tik šįkart vietoj Maiklo Džeksono dainuoja ir vaidina pats Jankovičius. Jam puikiai sekasi atlikti reikiamus judesiukus, tačiau patys dainos žodžiai – visai ne apie gaujų karus, o… apie valgymo sutrikimų turintį vaiką.

Vienas iš tėvų bara savo sūnų, kad jis nenori valgyti to, kas padėta ant lėkštės. Sūnus nevalgo nei savo sausų pusryčių, nei vištienos, netgi pyrago nesideda į burną. Tėvas ar motina priekaištauja, kad Japonijoje vaikai neturi ko valgyti, taigi tegul jis greičiau stiprinasi ir nesispyrioja, nes jeigu mirs badu, tai pats bus kaltas.

Ši parodija juokinga tuo, kad pašiepia kiekvieną tėvelį, kuris rūpinasi savo vaiko valgymo įpročiais, ir kiekvieną vaiką, kuris neturi apetito. Situacija mums pažįstama iki kaulų smegenų ir ima juokas atpažinus tipiškas tėvų vaikams sakomas frazes bei gąsdinimus.

Nors vaizdo klipas visai nesusijęs su jokiais valgymo sutrikimais, finalinėje kovos scenoje vyrukai išsitraukia ne peilius, o šaukštus. Nuspėjama, tačiau ne ką mažiau juokinga pabaiga šiai komedijai.

8. “My Bologna“

Tai 1979 m. įrašyta daina pagal The Knack singlą „My Sharona“. Jankovičius ją parašė dar studijuodamas universitete, o originali parodijos versija buvo įrašyta radijo stoties, kurioje atlikėjas dirbo didžėjumi, tualete. Kūrinyje apdainuojamos Bolonijos dešrelės, o konkrečiau – tuo metu JAV populiari Oskaro Majerio Bolonijos dešrelių rūšis. Jankovičius nusiuntė dainą Dr. Demento ir taip ši pateko į nacionalinio radijo programą, o netrukus susitikus su The Knack dainininkais ir gavus jų pritarimą, „My Bologna“ buvo išleistas kaip singlas. Jankovičius už tai gavo 500 JAV dolerių ir pardavė 10 000 singlo kopijų.

Originalioje versijoje The Knack, žinoma, dainuoja apie meilę merginai, vardu Šerona. Gal netgi labiau aistrą negu meilę. Dėl to Jankovičiaus daina pasidaro tik dar juokingesnė, nes jis Šeroną pakeičia… Bolonijos dešrelėmis. Taigi užuot apdainavus moters grožį ir jos karštą prisilietimą, meilės obektu tampa maistas – paskrudintas skrebutis, gausiai išteptas garstyčiomis, ir sultinga Bolonijos dešrelė, kuriai negali atsispirti susitraukęs iš alkio įsimylėjėlio skrandis.

Keistasis Elas ne vieną kartą sugalvodavo analogijas su maistu, o ši ypač juokinga, kadangi aistra sulyginama su apetitu maistui ir taip pašiepiamas ne tik The Knack, bet ir visų laikų poetų bei trubadūrų karštas kraujas, užverdantis pamačius gražią moterį.

7. “Another One Rides the Bus“

Dar viena energinga parodija – perdirba „The Queen“ dainos „Another One Bites the Dust“ versija, sukurta Jankovičiaus jo karjeros pradžioje 1980 m. Kaip pamišęs mirties autobuso vairuotojas atlikėjas basas ant scenos išsilieja iš savo krantų, meistriškai grodamas akordeonu ir transliuodamas publikai savo galingą energiją.

Pirmiausiai Jankovičius paleido dainą Dr. Demento radijo programoje ir ji akimirksniu išpopuliarėjo, netgi tapo reklaminiu „TK Records“ garso takeliu, tačiau kai įmonė sužlugo, singlas taip pat prarado savo šlovę (ši „The Queen“ daina, atrodo, išties turi komercinį potencialą, nes 2016 m. išėjo automobilių markės „Dacia Duster“ reklama su garso takeliu „Another One Drives a Duster“). Tačiau 1983 m. atlikėjas įtraukė šį kūrinį į savo debiutinį albumą ir „The Queen“ gitaristas Brajenas Mėjus liko ypač sužavėtas tokiu humoru. Jis sakė: „Man teko girdėti vos kelias „Another One Bitess the Dust“ perdainuotas versijas, kurios man labai patiko, ir viena iš jų yra „Another One Rides the Bus“. Manau, įrašas labai juokingas, o ir pats jo autorius – „pamišęs Elas“, ar kaip ten, – ir pats tiesiog verčia iš koto.“

Ši daina viena iš juokingesnių Jankovičiaus repertuare, kadangi joje jis apdainuoja situaciją, kurioje mes visi kada nors esame buvę, taigi galime susitapatinti su protagonistu – vyruku, važiuojančiu autobusu. Nežinome, nei iš kur jis važiuoja, nei kur link, tačiau tai nėra svarbu, nes esmė čia slypi pačiame autobuse, kuriame lyg silkės statinėje grūdasi žmonės, visi savotiškai keisti iš skirtingų gyvenimo pakampių, turintys įdomų kvapelį ir nesilaikantys asmeninės erdvės taisyklių, kadangi tokioje erdvėje tai tiesiog neįmanoma. Kažkas remiasi savo alkūne protagonistui į ausį, kito lagaminas duria į šonkaulius, o vairuotojas sustoja įleisti dar daugiau žmonių. Nėra kuo kvėpuoti ir, atrodo, mėlsta veidas bei nebėra piniginės kišenėje, tačiau reikiama stotelė jau seniai pravažiuota, nes tiesiog nepavyko prisikasti prie durų.

Manau, tai kiekvieno didmiesčio gyventojo asmeninė rytinės kelionės į darbą ar mokslus istorija, pateikta taip taikliai, kad nežinai, ar juoktis, ar verkti.

6. “Like a Surgeon“

Tai pirmoji trečiojo Jankovičiaus albumo „Dare to Be Stupid“ (1985) daina, kuri parodijuoja Madonos singlą „Like a Virgin“. Jis ją sukūrė su dar dviem bendraautoriais Tomu Keliu ir Bilu Stainbergu. Tiesą sakant, ir pati Madona, susižavėjusi idėja, pasiūlė keletą įdomių minčių, kurias autoriai vėliau inkorporavo į kūrinį, nors Jankovičiui niekad ir nepatikdavo semtis idėjų iš originalo autorių. „Like a Surgeon“ tapo vienu iš žinomiausių keistojo Elo hitų – „Billboad“ jį apibūdino kaip trečią pagal populiarumą savo singlą.

Šiame muzikiniame kūrinyje siužetas sukasi apie rezidentą, kuris ką tik baigė medicinos mokyklą, tačiau nebuvo geriausias klasėje ir dabar tiesiog stengiasi prasprūsti nepastebėtas, – kadangi yra rezidentas, savaime suprantama, dar padaro vieną kitą klaidą, dėl kurių jo pacientai miršta. Taigi dabar apdainuojama jau nebe pirmą kartą paliesta skaistuolė, o pirmą kartą skalpeliu pjaunantis būsimas chirurgas.

Vaizdo klipe vaizduojama ligoninės aplinka, jos personalas bei pats chirurgas (keistasis Elas), kuris mažai gaudosi, ką čia veikia. Pabaigoje pasitaiko šokio elementų iš Madonos vaizdo klipų – pats Jankovičius maivosi ir raitosi ant palatos grindų bei gultų, darydamas juokingas veido išraiškas – suprask, atkartoja popmuzikos divos mimiką. Jis neabejotinai turi aktorinių ir šokėjo gebėjimų – puikiai suvaidina savo profesijoje nekaltą daktarėlį.

5. “Smells Like Nirvana”

Septintajame Jankovičiaus albume „Off the Deep End“ 1992 m. pasirodžiusi daina „Smells Like Nirvana“ padėjo atlikėjui su grupe atsitiesti po karjeros nuosmukio, kuris prasidėjo, kai jo filmas „UHF“ patyrė visišką finansinę nesėkmę. „Smells Like Nirvana“ atsirado „Billboard Hot 100” ir JAV „Mainstream Rock Tracks“ sąrašų 35-ojoje vietoje, o 1992 m. dainos vaizdo klipas buvo nominuotas Geriausio vyriško MTV muzikinio vaizdo klipo apdovanojimui.

Tai Nirvanos populiariojo singlo „Smells Like Teen Spirit“ parodija. Jankovičius niekaip negalėjo prisikasti prie Kurto Kobaino ir išpešti iš jo leidimą parodijuoti Nirvanos dainą, taigi paskambino jam grupei ruošiantis išeiti į „Saturday Night Live“ eterį. Tuomet Kobainas paskubomis sutiko, kad būtų kuriama hito parodija. Nors Jankovičiaus karjera slydo žemyn, tuo metu vadinamoji grunge muzika ir pati Nirvana buvo ant bangos.

Jankovičiaus kūrinys, kaip visada, nepiktai tyčiojasi iš Nirvanos muzikos stiliaus, Kobaino artikuliacijos stygiaus ir dainos žodžių. Jeigu pažiūrėtumėte originalų vaizdo klipą, jame netgi uždėti subtitrai, o fone daugiau girdisi rėkimas nei realūs dainos žodžiai, kurie, beje, taip pat dažnai neturi prasmės, o yra tiesiog atsitiktinis žodžių kratinis.

Vaizdo klipe keistasis Elas su grupe pasistengė tiksliai atkartoti Nirvanos pasirodymą, pasirinkdamas tą pačią filmavimo aikštelę ir netgi pasamdydamas kai kuriuos tuos pačius aktorius. Nors jam nelabai išėjo taip gerai pamėgdžioti paties Kobaino dainavimo-rėkimo, tačiau šis pasirodymas vis dėlto – parodija, o Jankovičiaus veido išraiškos vis tiek nemirtingos, ir jeigu kas nors sudarytų juokingiausiai muzikiniuose vaizdo klipuose vaidinusių atlikėjų TOP10, šis komikas neabejotinai užimtųgarbingą vietą.

4. “Fat“

Maiklo Džeksono singlas „Bad“ yra antroji Jankovičiaus parodijuojama šio atlikėjo daina. Pirmoji buvo „Eat It“. Komikas nusprendė, kad „Fat“ galėtų būti puikus „Eat It“ tęsinys, kadangi, taip jau sutapo, abi parodijos yra apie maistą. Už „Fat“ vaizdo klipą Jankovičius su savo grupe 1988 m. gavo Emy apdovadojimą už geriausią muzikinio vaizdo klipo konceptą.

Nors dainų „Bad“ ir „Fat“ prasmė nelabai susijusi, parodijoje kai kada vartojami lygiai tokie patys žodžiai, tik pakeičiamos kelios detalės ir tuomet atsiranda visai kita prasmė. Taigi galiausiai daina apie blogus vyrukus virsta į dainą apie storus vyrukus, kurie bando užsitarnauti gaujos pagarbą daug valgydami.

Jankovičiaus vaizdo klipas atkartoja beveik viską, kas rodoma originale – daug šokio elementų ir ta pati filmavimo vieta, t. y. metro stotis, tačiau šįkart šoka apkūnūs žmonės, taigi jiems neišeina daug judėti ar atlikti įmatrios choreografijos. Vietoj to jie atlieka neįmantrią choreografiją, kuria labai didžiuojasi. Vis dėlto stebint jų pasirodymą nekyla jausmas, kad vaizdo klipe bandoma ką nors įžeisti. Jis primena tokias komiškas laidas kaip „Pričiupom“, kurią anksčiau rodydavo per televiziją – juokiamasi iš nerangių, kvailų situacijų.

3. “The Saga Begins“

The Saga Begins“ – tai Dono Maklyno dainos „American Pie“ parodija, išėjusi 1999 m. Nors parodijos tekstas neturi nieko bendro su originalo žodžiais, „American Pie“ yra neįtikėtinai ilgos apimties daina, pasakojanti vieno vyruko istoriją. Galima sakyti, tai tikra muzikinė saga. Taigi Jankovičius, užuot apdainavęs Maklyno ar jo protagonisto likimą, pasirenka „Žvaigždžių karų“ sagos siužetą. Šnekant konkrečiau, jis apdainuoja „Žvaigždžių karų“ pirmojo epizodo „Pavojaus šešėlis“ įvykius iš Obi-Wan Kenobi perspektyvos. Jankovičius šios dainos vaizdo klipe visai kitoks nei paprastai. Užuot taškydamasis energija, jis gan lyriškas ir ramus.

Maklynui patiko Jankovičiaus idėja ir jis lengva ranka davė leidimą kurti parodiją, pridurdamas, kad jo vaikai taip dažnai ją grojo, kad pats Maklynas per savo koncertus susipainiodavo ir kartais užuot traukęs originalą, berdavo tekstą apie džedajus ir žvaigždžių karus. „Lucasfilm“ televizija, išgarsėjusi dėl „Žvaigždžių karų“ ir „Indianos Džounso“ kūrimo bei prodiusavimo, atsakė tik tiek: „Jums reikėjo išvysti šypseną Džordžo Lukaso veide.“

The Saga Begins“ nėra pirmoji Jankovičiaus daina apie garsiąją „Žvaigždžių karų“ sagą. Pirmoji išėjo dar 1985 m. ir vadinosi „Yoda“. Joje parodijuojamas The Kinks singlas „Lola“ ir, panašiai kaip ir „The Saga Begins“, „Žvaigdžių karų“ įvykiai pateikiami iš vieno jų personažo – Luko Skaivokerio – perspektyvos. Taigi galima sakyti, kad keistasis Elas neabejotinai mėgo dvi temas: maisto ir tarpgalaktinio pasaulio gyvenimo.

2. “Foil“

Jankovičius vis dar aktyviai kuria ir XXI amžiuje. Nors savo vaizdo klipuose jis jau santūresnis, vis dar moka išdarinėti juokingas mimikas ir, žinoma, kuria iš koto verčiančius dainų tekstus. 2014 m. buvo išleista Lorde dainos „Royals“ parodija, pavadinimu „Foil“, kurioje Jankovičius apdainuoja ne ką kita, o… aliuminio foliją.

Dainos pradžioje reikalai vėl sukasi apie maistą. Vaizdo klipe keistasis Elas vaidina maisto gaminimo laidos vedėją, kuris pasakoja, kad niekaip nesugeba suvalgyti viso savo lėkštės turinio restoranuose, taigi paprašo darbuotojų jam sudėti lauknešėlį išsinešti. Tuomet kyla daug problemų, tokių kaip pelėsis ar bakterijos, nes maistas, netinkamai laikomas, pradeda gesti. Tačiau muzikinio pasakojimo protagonistas atranda visa ko sprendimą – aliuminio foliją.

Pirmojoje singlo dalyje šlovinama folijos savybė išlaikyti maistą nesugedusį, tačiau antrojoje dalyje staiga pereinama prie konspiracijos teorijų, tokių kaip Iluminati, kitos paslaptingos organizacijos, ateiviai ir gresianti naujoji pasaulio tvarka. Šis siužeto posūkis sunkiai nuspėjamas, tačiau abi temas – maisto ir konspiracinių teorijų – vienija ta pati aliuminio folija. Jankovičius klipo pabaigoje užsideda iš jos pasidarytą kepuraitę ir sakosi galėsiantis apsisaugoti nuo priešiškų jėgų užpuolimo.

Foil“ išėjo kartu su keturioliktuoju Jankovičiaus albumu, pavadintu „Mandatory Fun“, ir buvo teigiamai sutikta kritikų, užkopdama į trečią vietą „Billboard Comedy Digital Tracks“. Atrodo, kad šiam komikui niekad nepritrūksta kūrybinės ugnies vieną po kito kepti paikiausias visų laikų parodijas.

1. “Amish Paradise“

1996 m. įrašytas „Amish Paradise“ parodijuoja garsaus reperio Coolio singlą bei filmo „Dangerous Minds“garso takelį „Gangsta’s Paradise“ (1995). Šįkart apdainuojamas ne sunkus nusikaltėlio gyvenimas, o sunkus… amišų gyvenimas.

Amišai – tai 1720 m. Šiaurės Amerikoje susikūrusi konservaryvi religinga bendruomenė, garsėjusi kaimišku gyvenimo būdu, kukliu apdaru, krikščionišku tykumu ir lėtu prisitaikymu prie naujovių. Jankovičius imdamas kitą kraštutinumą nei Coolio juokingai pristato šios sektos kasdienybę kaip ūkio darbus, neišsiskiriančias moteris, konservatyvią aprangą, atsilikimą nuo naujovių ir aplinkinių neigiamą reakciją. Ironiškai visa tai vadinama amišų rojumi.

Origalo autorius Coolio buvo vienas iš nedaugelio, kuris iš pradžių nedavė leidimo kurti jo dainos parodiją. Mat garso įrašų studija šį leidimą davė, o pats Coolio kategoriškai prieštaravo. Jankovičius netgi parašė dainininkui atsiprašymo laišką, į kurį šis neatsakė. Tik po gero dešimtmečio reperis pripažino, kad pasielgė kvailai, jog užsispyrė nesuteikti teisių į savo dainos parodiją, ir atrodo, kad abu atlikėjai galiausiai susitaikė.

Nors ir sudėtinga diskutuoti apie religiją ar tuo labiau iš jos šaipytis, Jankovičius niekad nebūdavo piktybiškas ar kandus komikas. Jo humoras lengvas, o dainos tinkamos klausytis visai šeimai.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: