Amerikos prezidentas Džo Bidenas / precidento soc. tinklų nuotr.

Amerikos prezidento planas gruodį į virtualų demokratijos viršūnių susitikimą suburti 110 šalių, įskaitant Taivaną, privertė sureaguoti Kiniją, kuri tam „griežtai“ priešinasi. Pekinas teigia, kad Taivanas yra „neatsiejama Kinijos dalis“.

Pekinas trečiadienį, lapkričio 24 d., paskelbė „tvirtai nepritariantis“ JAV prezidento Džo Baideno Taivano kvietimui į virtualų viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, kuriame gruodį dalyvaus apie 110 šalių – Kinija nebuvo pakviesta. Azijos milžinas laiko Taivaną viena iš savo provincijų, nors ir nekontroliuoja 23 milijonų gyventojų turinčios salos.

Pastarosiomis savaitėmis tarp Pekino ir Vašingtono padaugėjo ginčų dėl teritorijos, kurioje vyrauja demokratinė sistema ir kuri turi savo vyriausybę, valiutą ir armiją, likimo.

Džo Baidenas pakvietė apie 110 šalių ir teritorijų į savo virtualų viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariami demokratijos klausimai, gruodžio mėn., įskaitant JAV Vakarų sąjungininkus. Tačiau pagrindiniai Vašingtono varžovai, įskaitant Maskvą ir Pekiną: nepakviesti.

Amerikos prezidentas to neslėpė nuo pat atvykimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį: kova tarp demokratų ir „autokratų“, pastaruosius jo akyse įkūnija Kinija ir Rusija, yra jo užsienio politikos esmė.

Taivanas tapo demokratijos pavyzdžiu

Svečių sąrašas antradienį buvo paskelbtas JAV valstybės departamento svetainėje. Prezidentas Baidenas pakvietė Taivaną, kurio Jungtinės Valstijos nepripažįsta kaip nepriklausomos šalies, bet mato jį kuriant demokratinį modelį prieš Kiniją.

Nenuostabu, kad Pekinas trečiadienį „griežtai pasmerkė“ šį sprendimą. „Taivanas tarptautinėje teisėje neturi kito statuso, tik kaip neatsiejama Kinijos dalis“, – žurnalistams teigė Kinijos diplomatijos atstovas Zhao Lijianas.

Pekino ir Vašingtono konkurencijos epicentre esančios salos valdžia padėkojo Amerikos prezidentui už sprendimą pakviesti Taivaną. „Šio viršūnių susitikimo dėka Taivanas galės pasidalinti savo demokratinės sėkmės patirtimi“, – žurnalistams aiškino prezidento kanceliarijos atstovas Xavier Chang.

Taip pat pakviesta Indija, Brazilija ir Lenkija

Indija, dažnai vadinama „didžiausia pasaulio demokratija“, dalyvaus, nepaisant dažnos žmogaus teisių gynėjų kritikos, nukreiptos prieš jos ministrą pirmininką Narendrą Modi. Taip pat ir Pakistanas, nepaisant konfliktiškų santykių su Vašingtonu.

Turkija, Vašingtono sąjungininkė NATO, bet kurios prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą praeityje Džo Baidenas apibūdino kaip „autokratą“, taip pat nėra tarp dalyvaujančių šalių.

Artimuosiuose Rytuose buvo pakviesti tik Izraelis ir Irakas. Nepakvietė ir tradicinių amerikiečių sąjungininkų – Egipto, Saudo Arabijos, Jordanijos, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Pakvietimą gavo ir Brazilija, kuriai vadovauja prieštaringai vertinamas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro.

Europoje, nepaisant pasikartojančios įtampos su Briuseliu dėl pagarbos teisinės valstybės principui, Lenkija dalyvaus, tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orban – ne.

Tarp Afrikos pakviestų šalių: Kongo Demokratinė Respublika, Kenija, Pietų Afrika, Nigerija ir Nigeris.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: