Filmas „Nuostabioji Moteris 1984“ žiūrovų dėmesį patraukia ne tik puikiai pažįstamu DC personažu, tačiau ir tikrai puikuojasi nepaprasta istorija, kurią sekant esą nė viena siužeto minutė nepasirodo nuobodi. Tačiau ką apie šią istoriją mano užkietėję DC fanai?

Kai kurie sutinka, kad pirmasis filmas „Nuostabioji Moteris“ buvo vienas geriausių dešimtmečio filmų apie superherojus, parodantis, kad pagrindinis personažas Princesė Diana turi daug ką papasakoti. Deja, 1984 metus vaizduojanti istorija yra nuvilianti, mat skirtingų istorijų yra gana nemažai ir tarp jų yra lengva pasimesti. Pabrėžiamos kelios svarbios to laikmečio problemos, bet siužetas gali pasirodyti it betvarkė, kurioje Diana yra tarsi užmirštama, vietoje jos dėmesys suteikiamas sudėtingoms piktadarių machinacijoms.

Siužetas, nors ir sulaukęs kritikos, skamba gana patraukliai. Diana (aktorė Gal Gadot) gyvena Vašingtone, slėpdama savo herojišką prigimtį ir dirba antropologe. Prisidengdama slapyvardžiu Diana Prince, moteris be vargo atlieka ir kitą vaidmenį – gelbėja miesto gyventojus nuo įvairių nelaimių. Nors merginos gyvenimas gali pasirodyti kaip tikras iššūkis, ji, deja, yra gana vieniša.

Galiausiai susibendraujama su kita moterimi, Barbara Minerva (aktorė Kristen Wigg), iš bendros darbovietės. Diana su nauja drauge susiduria su keistu ir nepaprastu akmeniu, kurį analizei atsiuntė slaptosios tarnybos. Pasirodo, kad šio akmens ieško būsimasis filmo niekšas Maksas Lordas (vaidina Pedro Paskalis). Pasinaudojęs savo išvaizdą, Pedro apsuka galvą pilkos asmenybės Barbarą ir akmenį pavagia savo ketinimams. Tai yra pagrindinis siužeto lūžis, kuomet filmas prikausto žiūrovų dėmesį.

Nors istorija ir atrodo priimtina, fanams nepatiko jos įgyvendinimas. Žiūrovus Diana visada traukė savo moterišku herojiškumu, tai atsiskleidžia kovinėse, emocinėse scenose. Deja, tačiau šiame filme visa tai buvo prastai perteikta.

Superherojų filmuose atsiranda vis dažnesnė klišė – mistiniai daiktai, kurie pateisina siužetą. „Nuostabioji Moteris 1984“ irgi turi tokį objektą, norus pildantį akmenį. Taip filmas tampa panašus į jau kitas matytas DC personažų istorijas.

Dar viena dažna klišė tai yra meilės istorija, virpinanti žiūrovų širdis. Filme yra ir ji. Esą į gyvenimą sugrąžinamas mylimas pagrindinės veikėjos vyras Styvas (vaidina Krisas Pine). Tarp aktorių tikrai galima pajausti ore tvyrantį meilės jausmą, bet tai tėra dar vienas būdas pildant siužeto spragas.

Minėtas mistinis objektas išpildo patį didžiausią žmogaus norą. Daugeliui kilo klausimas, kaip moteris-deivė galėjo jį iššvaistyti mirusiam vyrui? Ar Diana nesugebėjo pamiršti vyriškio praėjus 70 metų po jo mirties? Tai kėlė fanų pasipiktinimą, jau neminint tai, kad Nuostabioji Moteris turėjo pasiilgti ir savo šeimos, seserų Amazonių.

Režisierė Patty Jenkins naujai pažiūrėjo į kovos choreografiją ir stilistiką pirmame „Nuostabioji Moteris“ filme, atrodo, tuo nebuvo patenkinta. Šioje kino juostoje aplinka yra džiugi, kaip kad ir priklauso aštuntajam dešimtmečiui, tačiau kuriamas pasaulis nėra vizualiai intriguojantis. Kartais gali pasirodyti, kad „Nuostabioji Moteris 1984“ supainioja didingų erdvių panaudojimą su nuostabos kūrimu.

Kai kuriose scenose tai ypač gadina bendrą vaizdą, mat neaišku, kur būtent herojai yra. Puikus to pavyzdys yra kovinė scena, kur Nuostabioji Moteris kaunasi su savo nauja priešininke pumos pavidalu po vandeniu. Daugelis bereikalingų praktinių efektų ir švelnaus CGI (liet. „Kompiuterio generuotas vaizdas“) naudojimo gadina dinamiką. Visos kovos metu atrodo, kad moters-pumos išvaizda nebuvo tinkamai apgalvota. Iš tolimų ir artimų kadrų fiziniai prisilietimai tarp Dianos ir priešininkės atrodo netikroviški dėl netikusių kadrų, perspektyvos.

Žinoma yra ir gerų, džiuginančių akimirkų, kurias Patty Jenkins, kaip režisierė, įgyvendina puikiai: nematomo naikintuvo idėja ar Dianos dvasinė kelionė „pažabojant“ vėją.

Geri aktoriai, pavyzdžiui Wiig, tikrai pagerina visą filmą ir pakylėja istoriją į kitą lygį, tačiau nepakankamai. Aktorės personažė metasi į „blogąją pusę“ dėl nevisai aiškių ir logiškų priežasčių. Tai siužetą tik dar labiau painioja, jis kuo toliau, tuo labiau darosi keblus. Verta paminėti, kad filme nėra paaiškinama, ką Diana apskritai veikė nuo paskutinio savo pasirodymo per Pirmą Pasaulinį karą. Nepasakojama, kodėl ši nuostabi ir galinga herojė nesikiša į globalius žiaurumus. Štai pačiame komikse, pagal kurį statytas filmas, Diana su Barbara užmezga daug gilesnį bendravimo ryšį. Šito filme be galo trūksta, merginos panašesnės į eilines bendradarbes.

Gali pasirodyti, kad „Nuostabioji Moteris 1984“ yra tikras Holivudinių filmų apie superherojus renesansas, tačiau taip nėra. Filmas tėra liūdnas liudijimas, kad kai kurios istorijos apie nepaprastas galias turinčius žmones yra greitai senstantis žanras. Geri režisieriai yra įtraukiami į kino produkciją, tačiau jiems nesuteikiama pakankamai laisvės ir gabių kūrėjų talentas (aktorių taip pat) yra švaistomas pigioms istorijoms ekranizuoti.

Holivudui derėtų iš tiesų suteiktų režisieriams galimybę kontroliuoti istorijos vingius, o nesistengti kopijuoti kitus populiarius filmus, reprodukuoti klišes ir tai parduoti kaip gerą reginį, naudojantis populiarių aktorių ar frančizių vardais.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: