Praėjusiais metais pastatytas, tačiau tik šiemet ekranus pasiekęs siaubo trileris „Medžioklė“ (angl. „The Hunt“) – dar vienas kokybiškas kūrinys, paliksiantis neblogą įspūdį net ir išrankiam žiūrovui. Režisieriaus Craigo Zobelio darbas šįsyk buvo kitaip pažvelgti į gana populiarų žanrą ir stiprią aktorių komandą sustyguoti taip, kad jie atsiskleistų iš geriausių savo pusių. Nors dėl JAV vykusių tragiškų masinių žudynių filmo premjera buvo atidėta pusmečiui, o šiam praėjus, vėlgi susidurta su paskelbtu karantinu ir uždarytais kino teatrais, visgi kino juosta pasiekė žiūrovus. Ir laukti buvo verta.
Kaip sufleruoja pavadinimas, pagrindiniu filmo akcentu tapo medžioklė. Tiesa, šįsyk taikiniais tampa tie, kurie įprastai žiūri per taikiklį… Tuzinas vienas kito nepažįstančiųjų atsibunda miške. Nė vienas jų neįsivaizduoja, kaip čia atsidūrė ir nė nenujaučia, kad visai netrukus taps žiaurios medžioklės dalyviais, tačiau dalyvaus ne kaip medžiotojai, o kaip taikiniai. Neilgai trukus daugelis žūva pakirsti nematomo priešo paleistų šūvių, ir tik trejetui pavyksta pabėgti iš užtvertos teritorijos. Pasiekus vietinę degalinę savininkai praneša, kad jie esą Arkansaso valstijoje, ir Betty Gilpin įkūnijama šaltakraujė Kristal 
pasirodo esanti visa galva pranašesnė už kitus ir staigiai perima
situaciją į savo rankas. Likę gyvi išsiaiškina, kad jie tapo milijonierių aukomis – būtent jie, nusprendę išbandyti naują pramogą, žmonių medžioklę, suorganizavo šį žiaurų žaidimą…
Filme nemažai ironijos ir pajuokų skiriama pasišaipymui iš žmonijos gelbėtojų, laisvą nuo kovos su badu, AIDS bei globaliniu atšilimu laiką leidžiančių pakankamai ekstravagantiškai. Perdėtas politkorektiškumas 
ir kova už lyčių lygybę sulaukia savo strėlių.
Istorija prasideda scena lėktuve, kuriuo dalyviai skraidinami į medžioklę. Vienas iš taikių pabunda per anksti, tad jau pirmose scenose netrūksta kraujo, kuris sėkmingai liejasi ir tolimesniuose kino juostos epizoduose.
Nors filmas priskiriamas trilerio bei siaubo žanrui, būtų sunku teigti, kad jis pritampa siaubo filmų nišoje, nes yra pernelyg smagus žiūrėti. Ir 
išties gąsdinančio jame nedaug. Būtent laisvai besiliejantis kraujas ir aršus žudynių įkarštis tampa kone didžiausia pramoga žiūrovams, bet juosta neturėtų atbaidyti ir tų, kurie ne itin žavisi tokiomis detalėmis.
Tolimesniame siužete smagiai paliečiama ir politikos tema – milijonieriai pasirodo esą elitiniai liberalai, o iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingus jų taikinius taip pat sieja vienas bendras dalykas: visi jie yra konservatorių šalininkai. Taigi, viso siužeto metu netrūksta satyros, kuri puikiai dera su ganėtinai švelniais siaubo elementais.
Kaip jau minėta anksčiau, aktorių komandą sudaro nemenkas žvaigždynas, kurio priešaky žiba ir dviejų „Oskarų“ laureatė Hilary Swank, įkūnijusi milijonierę Atėnę. Pagrindinį, Kristal, vaidmenį atliekanti Betty Gilpin, pasirodo itin šauniai. Savo jėgomis pasitikinti ir situaciją savo rankose tvirtai laikanti Kristal tiesiog kausto dėmesį. Kiti aktoriai, atlikę antraplanius vaidmenis, savo darbą taip pat atliko šauniai, įtikinama vaidyba neabejotinai yra viena iš stipriausių šios kino juostos pusių.
Nors pagrindiniu siaubo elementu istorijoje tapo kraujas, kurio filme – ganėtinai daug, žudynių scenos daugiausia demonstruotos dalinai, tam tikru kampu paslepiant būtent pačią sceną. Viso siužeto metu vyrauja tamsi, niūri spalvų gama, kuri kuria įtemptą nuotaiką.
„Medžioklė“ – puikus pasirinkimas filmų vakarui. Ypač mėgstantiems siaubo elementus ir įtemptą, tačiau pernelyg nesukaustantį siužetą. Nors pati tema, žmonių medžioklė, toli gražu nėra naujiena kino pasaulyje, tačiau ji vis dar yra puiki niša, kurioje gali reikštis kino kūrėjai. Puikus aktorių darbas maloniai glosto akį žiūrovui, o humoro elementų nestokojantys epizodai išspaus ir vieną kitą šypseną. Nepaisant trukdžių, kurie kliudė filmo premjerai, galima teigti, kad laukti tikrai buvo verta.
