© Benoit Convers nuotr.

Kas yra maskulinizmas?

Visų pirma, svarbu paminėti, kad maskulinistai savęs taip nevadina, todėl, kad šį terminą sugalvojo feministės tam, kad apibūdintų naują vyrų judėjimo kryptį. Penktojo dešimtmečio pabaigoje tarpininkaujant tokiems žurnalams kaip Playboy ir Penthousesusiformuoja pirmosios maskulinistų grupės. Šie žurnalai pradėjo  publikuoti straipsnius apie aukomis tapusius vyrus, kurie nukentėjo nuo savo buvusių žmonų. Turto pasidalijimas po skyrybų, alimentų mokėjimas buvusiai žmonai vaizdavo pasipiktinimą keliantį neteisingumą.  Ir jeigu pirmasis maskulinistų kovos žirgas siekė teisių išsiskyrusiems tėvams, tai nebuvo sutapimas.

Ekvivalentas feminizmui?

Maskulinistai  remiasi teiginiu anot kurio lygybė tarp moterų ir vyrų turi būti ekvivalenti. Tuo norima pasakyti, kad vyrai patiria tokią pačią diskriminaciją kaip ir moterys. Kai kurie netgi teigia, kad vyrai tampa  moterų ,,pertekliaus‘‘ aukomis, ypatingai išskiriant feministes. Pabrėžtina ir  tai, kad jie kenčia nuo matriarchalinės sistemos. Tiesą sakant, maskulinistai ne tik nepripažįsta sisteminės diskriminacijos, kurią išgyvena moterys, bet dažnai patys bando pasisavinti moterų diskriminacijos problemas sau.

Akivaizdu, kad kai kurie žmonės patiria diskriminaciją dėl savo socialinio statuso: senieji vietos gyventojai, darbininkų klasė, benamiai ar moterys. Štai maskulinistai taip pat bando priskirti save atskirai socialinei grupei, kuri kenčia dėl diskriminacijos. Situacija yra atvirkštinė: dominuojantis tampa vadovaujančiu, teisindamiesi dėl kančių būdingų tik jiems vieniems – vyrams. Dar dažniau – maskulinistai pateikia vienetinius individualius pavyzdžius ir juos suabsoliutina bei pritaiko visiems. Vis dėlto, negalima sukurti socialinių santykių teorijos, grįstos tik asmeninės kančios pavyzdžiu.

Taigi, priešingai nei daugelis mano, maskulinizmas nėra ekvivalentas feminizmui. Tai greičiau keleto kova prieš feminizmą, norint perrikiuoti socialinius santykius.

Prieštaringas diskursas

Maskulinistai yra šalininkai natūralaus gamtos pasiskirstymo, kai lytys papildo viena kitą. Ši koncepcija yra plačiai paplitusi mūsų visuomenėje. Populiaru manyti, kad moterys yra jautresnės, linkusios išklausyti, mokančios pasirūpinti kitais, o vyrai pasižymi racionalumu ir yra linkę priimti lemiamus sprendimus reikalingose situacijose. Taigi, kiekvienai lyčiai būdingi biologiniai skirtumai suteikia skirtingų gebėjimų ir leidžia užtikrinti socialinę rolę. Žiūrint iš šios perspektyvos, lygybė būtų pasiekta, jei vyras ir moteris gyventų kartu, nes jei mes papildome vienas kitą, pilnatvę galime pajusti tik gyvenant drauge. Paradoksalu – jei maskulinistai mano, kad mes pasiekėme lygybę tarp vyrų ir moterų, nes jie teigia, kad ši lygybė yra neįmanoma, todėl, kad vyras ir moteris yra iš esmės skirtingi.

,,Tėvų‘‘ teisių judėjimas

1977 metais Kvebeke civiliniame kodekse atsirado sąvoka ,,bendra globa‘‘. Už šiuos pokyčius turime būti dėkingi feminisčių kovoms, vykusioms 1970 metais. Feministės brėžė tikslą apie globalią lyčių socialinę transformaciją. Jų įsivaizduojamas šeimos modelis – ne tik išsilaisvinti iš visuomenės nustatytų moters – mamos ir namų šeimininkės rėmų, bet taip pat pakeisti seniai susiformavusį požiūrį į vyrą, įtraukti jį į vaiko auklėjimo procesą ir taip sulaužyti stereotipą, kad vyras atlieka tik šeimos maitintojo pareigas.

Dabartinė maskulinistų banga Europoje susiformavo 1980 metais. Juos jungė klausimas apie ,,tėvų‘‘ teises. Tai tiesiogiai susiję su nepatenkintų vyrų reakcija, praradus tam tikras ,,tėvo galias‘‘.

Su staigiu Father 4 Justice atsiradimu ir išpopuliarėjimu Monrealyje, žmonės turėjo galimybę žiniasklaidoje  stebėti ,,tėvų‘‘ kaltinimus ir skundus dėl vaikų prisikiriamos globos motinoms skyrybų atveju. Jie kaltino teisėjus dėl feministinių pažiūrų ir vyrų diskriminacijos. Negana to, jie teigė, kad moterys naudojasi teisine sistema ir klastoja įrodymus ,,tėvų‘‘ nenaudai, norėdamos gauti pilną globą ir alimentus. Anot jų vaiko globa negali būti skirta vienam asmeniui, nes tai kenksminga vaikui. Maskulinistai nuolat stengiasi priminti, kad ,,tėvų‘‘ kova nėra vien kova dėl jų teisių, bet tai ir vaiko interesų atstovavimas. Dėl šios priežasties jie reikalauja įstatymo sukūrimo, kuris įpareigotų padalinti globą iškart po išsiskyrimo momento.

Iššūkis feminizmui

Reikia pastebėti, kad dauguma pagalbos vyrams grupių nepriklauso šiuolaikiniams maskulinistams ir puikiai sutaria bei stengiasi padėti moterų pagalbos grupėms. Skirtumas tarp maskulinistų ir vyrų pagalbos grupių yra toks, kad pastarieji nekovoja prieš feminizmą ir nepadeda turto dalybų klausimais. Maskulinistai skelia save į atskiras grupeles, kurių kiekvienos misija- padėti vyrams, kurie susiduria su sunkumais, bet visgi maskulinistų judėjimas nėra oficialiai patvirtintas ar kaip nors kitaip įformintas. Dauguma maskulinistų vengia vadintis šiuo pavadinimu, mat ši formuluotė žmonėms asocijuojasi su europiečių ekstremistų judėjimu, kuriam būdingi grasinimai ir bauginimai moterų ir ,,korumpuotų‘‘ teisėjų atžvilgiu. Jie save vadina hoministais arba įvardina kitokius pavadinimus, bet visų atmainų maskulinistų bendras tikslas: ginti šiandieninėje visuomenėje dėl savo lyties diskriminuojamus vyrus.

Vis dėlto, nors ir tęsiant kovą dėl savo teisių išlaisvinimo ir pagerinimo, moteris turi unikalią mamos ir žmonos rolę, bet nederėtų pamiršti ir savo vyrų. Moterys turėtų atsakyti į šiandieninę maskulinistų bangą. Be visa ko, maskulinistai siekia moterų padėties įstatų pakeitimo į vienodas teises, o taip pat ir teisinės sprendimų galios abortų klausimu. Maskulinistų judėjimas mums rodo, kad ilgai siekti moterų laimėjimai dėl savo teisių yra labai trapūs. Jeigu iškils pavojus bent menkiausioms moterų teisėms, tada, greičiausiai, pamatysime aršią feminisčių kovą.

Marie-Noël Arsenault, Émilie Saint-Pierre

Šaltinis: ababord.org

_________________________________________________________________________________

VilniausZinios.lt redakcija už šio rašinio turinį neatsako, tai yra subjektyvi autorių nuomonė!

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: