Prieš porą savaičių kino teatrus pasiekė naujas Disney filmas „Kruela“ (ang. „Cruella“). Daug kam iš vaikystės žinoma istorija apie 101 dalmatiną, šįkart suspindo kitokiomis spalvomis. Režisierius Craig Gillespie, žinomas iš tokių darbų, kaip „Aš esu Tonia“ bei „Larsas ir tikra mergina“, nusprendžia papasakoti Kruelos de Vil priešistorę, ir kaip ji tapo tokia, kokia yra. Tai jau antrasis Disney filmas apie anti-heroję, tačiau priešingai negu pirmasis, kuris buvo 2014 metais išleista „Piktadarės istorija“ (ang. „Maleficent“), yra labiau pasisekęs. Kriminaliniame, su komedija persipynusiame filme, pagrindinius vaidmenis atlieka „Oskarus“ pelniusios Emma Stone – Kruela de Vil ir Emma Thompson – Baronienė.
„Kruela“ – netipinė Disney istorija leidžianti išvysti visų laikų stilingiausios piktadarės priešistorę. Estela nuo mažens yra išskirtinė: ji kitaip atrodo, rengiasi, nei kiti vaikai. Dažnai dėl savo nemandagaus, atšiauraus elgesio, mamos yra vadinama Kruela. Jos didžiausia svajonė tapti dizainere, tačiau mirus mamai ir likus našlaite, tai atrodo sunkiai pasiekiama. Visgi, po ilgų metų vagiliavimo mergina ima norėti daugiau, tai pastebėję, jos draugai ir vienintelė šeima, Horacijus su Džasperiu, nusprendžia padėti išpildyti Estelos svajonę. Patekusi į mados pasaulį Estela nenutuokia, kad greitai taps visiškai kitu žmogumi – Kruela de Vil.
Dar prieš filmui pasirodant kino teatruose, „Kruela“ spėjo tapti vienu laukiamiausių šių metų pavasario filmų. Jau nuo pirmųjų anonso akimirkų filmas atrodo įdomus, stilingas, turintis puikų humoro jausmą, o kur dar „užkabinantis“ filmo garso takelis. Žinoma, dažnai įvyksta taip, kad filmo pristatymas sukelia didelius lūkesčius, ir galiausiai tenka nusivilti. Šiuo atveju lūkesčiai buvo patenkinti su kaupu.
Visų pirma, puiki aktorių vaidyba sužavi. Emma Stone, kuriai teko įkūnyti Kruelą de Vil – tai nėra personažas, kokiuose esame pratę matyti šią aktorę. Jai teko nemaža užduotis įsijausti ir suprasti tokį išskirtinį, įvairiapusį ir šiek tiek išprotėjusį charakterį, kaip Kruela. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, su kuriais teko susidurti aktorei, regis misija pavyko. Jos įkūnyta Kruela yra įdomi. E. Stone sugeba atskleisti ne tik visiems pažįstama Kruelą, bet ir Estelą, kuri stengiasi būti gera. Tai patvirtina ir 101 dalmatino gerbėjų pasisakymai, jog jiems ši Kruela patiko. Jos chemija su E. Thompson, Joel Fry, kuris atliko Džasperio vaidmenį, ir Paul Walter Hauser, atlikusio Horacijaus vaidmenį, yra įspūdinga. Ne ką lengvesnė užduotis teko ir kitai Emmai – įkūnijusiai išskirtinę, genialią mados dizainerę Baronienę. Taip pat vieni svarbiausių veikėjų šiame filme yra Horacijus ir Džasperis, kurie savo juokeliais praskaidrindavo niūrų siužetą.
Šį filmą galime drąsiai vadinti stilingiausiu šiais metais. Kadangi filmo siužetas susijęs su aukštąja mada ir dizaineriais, daug dėmesio skiriama kostiumams. Kiekvienas kuriamas įvaizdis yra išskirtinis ir traukiantis akį. Neretai filmas yra lyginamas ir su garsiuoju „Ir velnias dėvi Prada“, kuris jau yra tapęs tarsi kiekvieno žmogaus, besidominčio mada, Biblija. Neabejoju, kad „Kruela“ taps vienu mėgstamiausių mados gerbėjų filmu. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad „Kruelos“ veiksmas vyksta septyniadešimtuosiuose Londone, tuo metu atsiranda dabar mums gerai žinomas pankroko stilius, todėl filme gausu ne tik gražių suknelių. E. Stone įkūnyta Kruela nėra paprasta ar švelni mergina, ji laisva, maištautoja, siekianti pakeisti pasaulį, todėl nenuostabu, jog jos stilius pasižymi pankroko detalėmis. Taip pat filmas leidžia pasimėgauti ne tik puikiais kostiumais, bet ir užmesti akį į mados namų užkulisius.
„Kruela“ pasižymi ir puikiu garso takeliu, kurį sudarė Nicholas Britell. Filme skambėjo tokios dainos, kaip Nina Simone „Feeling Good“, Supertramp „Bloody Well Right“, Queen „Stone Cold Crazy“, Blondie „One Way or Another“, The Clash „Should I Stay or Should I Go“ ir kt. Filmui buvo sukurta orginali daina „Call me Cruella“, kurią atlieka Florence and the Machine, taip pat galime išgirsti ir trumpą ištrauką iš Kruelos de Vil dainos, nuskambėjusios 1961 metais animaciniame filme „101 dalmatinas“. Visos filme skambėjusios dainos buvo puikiai parinktos ir pritaikytos kiekvienai scenai, kas leido geriau pasinerti į vaizduojamą laikotarpį. Tad sudėjus puikų garso takelį, nuostabius kostiumus, įspūdingas šukuosenas, grimą, dekoracijas, gauname puikiai atspindėtą to meto gyvenimą, stilių ir kokiomis nuotaikomis žmonės gyveno.
Nepaisant puikios vaidybos, garso takelio, kostiumų, siužetas kelia klausimų. Žinoma, pati istorija yra įdomi ir įtraukianti, tačiau reiktų nepamiršti, kad filmo istorija remiasi Dodie Smith vaikams sukurto romano „101 dalmatinas“ pasakojimu. Jame Kruela yra žiauri, iš dalmatinų pasisiuva kailinius, tuo tarpu filme, Kruelos personažas nėra toks bauginantis ar žiaurus. Kadangi nemažai yra kalbama ir apie tai, jog gali būti kuriama antra dalis, tai kelia tik dar daugiau klausimų. Kas turėtų atsitikti, kad šio filmo Kruela pavirstų į ankstesniuose filmuose matytą ir vaikams skirtame romane skaitytą Kruelą? Nors tai ir ne vienintelis neatitikimas, kuris kelia klausimų, visgi juos užgožia anksčiau minėti kostiumai, garso takelis ir panašiai.
„Kruela“ netipinis Disney filmas, nustebinęs pasirinkta istorija ir žanru. Juosta pasižymi puikia aktorių vaidyba, idealiai sugebėjusių perteikti sudėtingus personažus. Taip pat tai filmas turintis puikų garso takelį, kostiumus bei dekoracijas, kurios leidžia įsijausti į vaizduojamą laikotarpį. Nors siužetas palyginus su ankstesniais filmais ir pasakojimu kelia klausimų, tai nublanksta prieš vizualinę filmo dalį. „Kruelą“ rekomenduočiau išsiilgusiems filmų su gerais garso takeliais. Taip pat tiems, kam patiko „Ir velnias dėvi Pradą“, taip pat tiems kas pasiilgo filmų su truputėliu kriminalo ir, žinoma, Disney gerbėjams.
