,,Nextury technology fund’’ pristatė 2020-ųjų pirmojo pusmečio rezultatus. Per šį laikotarpį fondas investuotojams atnešė 22.91 proc. grąžos, o paskutinių 12 mėnesių grąža sudarė 44.45 procentus ir užtikrino lyderio poziciją vertinant net 150-ties Lietuvoje esančių fondų nešamą grąžą.
,,Nors atrodė, kad pasaulis yra krizės būsenoje, šiuo metu stebime itin spartų technologijų sektoriaus augimą. Krizė pakeitė pasaulį, daug įmonių patyrė didžiulius nuostolius, tačiau technologijų verslai itin sparčiai progresavo, o tai rodo ir fondo rezultatai – auganti grąža
investuotojams. Džiugina tiek viso sektoriaus, tiek mūsų fondo rodikliai”, – komentavo fondo komiteto pirmininkas Ilja Laursas.
Pavyzdžiai įrodo, kad technologijų verslams krizė nepavojinga. Štai ,,Amazon” per patį karantino įkarštį informavo apie elektroninių pardavimų augimą, kuomet įdarbino net ketvirtadalį milijono žmonių, ,,Tesla” nuo metų pradžios išaugo net 350 proc., todėl abejonių, kad technologijų įmonės turi didžiulį potencialą, nėra.
Kaip investuotojų veiksmus gali paveikti antroji viruso banga?
COVID-19 krizė labai paspartino skaitmenizavimą, kuris lemia technologinių kompanijų pajamų augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais. Investuotojo, verslininko teigimu, krizės metu išryškėjo keli pagrindiniai reiškiniai. Pirmasis iš jų – žmonės nustojo leisti pinigus pramogoms, kelionėms ir ne pirmo būtinumo prekėms. Dėl šių priežasčių aktyviau investuojama. Antrasis svarbus aspektas – tiek Amerika, tiek Europa nusprendė kovoti su krize spausdinant pinigus – teikiant subsidijas bei dovanas verslams. Trumpuoju laikotarpiu ekonomika ,,prisotinama”, tačiau tokie veiksmai galiausiai veda prie infliacijos. Pinigai, santaupos nuvertėja, o kainos didėja.
Ar antra karantino banga gali dar labiau suaktyvinti investuotojus? I. Laursas atkreipia dėmesį, kad jau pirmosios viruso bangos metu verslai skaitmenizavosi, darė pokyčius, perkėlė darbą iš biurų į namus, izoliavosi. ,,Matome daug ženklų, kurie rodo, kad technologijų rinka ir toliau augs. Užsitęsusi krizė veda prie struktūrinių technologinių kompanijų skaitmenizavimo. Daug fabrikų, gamyklų žmones keičia robotais, nes verslai nori saugumo, pastovumo. Ateityje prognozuojami neišvengiami pokyčiai ir logistikos bei transporto srityse, kai taksi bei krovininių automobilių vairuotojus pakeis robotizuotos transporto priemonės”, – pabrėžė I. Laursas.
