„Uber“ netrukus gali būti pripažinta skaitmenine paslauga, kuriai valstybiniai įstatymai, taip pat įskaitant ir taksi taisykles, negalės nustatyti nepagrįstų apribojimų, tai paskatintų taksi liberalizavimą. Arba galėtų būtų laikomas transporto paslauga, kaip ir bet kuri kita, atsižvelgiant į leidimus, tarifų kontrolę ar net darbo pareigas vairuotojams. O tai būtų „Uber“ pabaiga, bent jau tokia jo forma, kokią žinojome iki šiol.
Tai – ekstremalios, bet aiškios ir įmanomos baigtys, kurias ES Teisingumo Teismas galėtų pasirinkti, spręsdamas Barselonoje „gimusį“ ginčą tarp vietos taksi asociacijos ir „Uber“, kai taksi asociacija pastarąjį apkaltino pažeidus vietos transporto taisykles. Barselonos teisėjui teko vertinti „Uber“ išimtį, pagal kurią gerai žinomos programos vykdoma veikla tėra tik nuo 2000 metų liberalizuota skaitmeninė paslauga. Jei Teismas stotų „Uber“ pusėn, per labai trumpą laiką būtų pasiektas taksi liberalizavimas.
Tiesą sakant, Europos Teismas, aptardamas šį klausimą su suinteresuotomis šalimis, neperžengdamas Europos teisės aktų ribų, galėtų pasirinkti tarpinį sprendimą. Tačiau kad ir koks bebūtų sprendimas, juo nebus apsiribota vien tik Katalonijos teritorijoje – nuosprendis bus taikomas ne tik visoje Europoje, bet taip pat turės įtakos ir kitiems, pagal „sharing economy“ principą veikiantiems paslaugos tiekėjams. Pavyzdžiui, „Airbnb“ bei kitos skaitmeninės platformos, dažnai stabdomos dėl ginčų, susijusių su naujų paslaugų suderinamumu su vietos taisyklėmis, kurios daugiausia atspindi tradicinių operatorių interesus.
Teisminis šio klausimo kelias bus ilgas: po šios dienos posėdžio, galimai truksiančio daugiau nei vieną dieną, bus pateikta generalinė advokato nuomonė (pirmajame 2017 m. ketvirtyje), kuria bus siekiama vadovauti teisėjų sprendimui. Galutinio verdikto tikimasi sulaukti iki kitų metų pabaigos.
Nors prognozuoti dar negalima, Liuksemburge dauguma stoja „Uber“ pusėn, o ir Europos vyriausybės pritaria jei ne visiškam, tai bent daliniam liberalizavimui, nors tuo tarpu Prancūzija, Ispanija bei Airija palaiko status-quo poziciją. Šis teisinis spaudimas turi politinį motyvą – labai dažnai valstybių vyriausybės nori liberalizuotis, tačiau to padaryti negali dėl vietinės valdžios pasipriešinimo. Tad Europos sprendimas, liberalizuojantis esamus standartus, padės įveikti politinę aklavietę.
