Pexel.com archyvo nuotr.

Šiandien kiekvienas iš mūsų esame girdėjęs apie dirbtinį intelektą. Išmanieji telefonai nuolat tobulėja, kurie, dėl įdiegto dirbtinio intelekto, gali mums atsakyti į užduotus klausimus; automobiliuose įrengtos navigacinės sistemos apskaičiuoja maršruto atstumą ir parenka geriausią kelią važiavimui. Ne išimtis – dirbtinio intelekto pritaikymas ir medicinoje. Kyla klausimai, ar dirbtinis intelektas pranoks žmogiškąjį? Ar ateities kartas gydys robotai? Nuolat tobulinamas ir vis plačiau pritaikomas dirbtinis intelektas kelia nerimą. Nejaugi šitiek metų gydžiusiems ir savo profesiją garsinantiems daktarams nebeliks darbo vietų? Visgi nereiktų galvoti apie kraštutinumus, o tai priimti kaip pagalbą specialistams ir būdą pagreitinti gydymo procesus.

Ar dirbtinis intelektas jau gali būti pritaikomas medicinoje?

Jau dabar išmanieji telefonai turi įdiegtas sveikatingumo programėles, kurios padeda sekti savo sveikatos būklę. Visiems žinomas „Apple“ ženklas savo išmaniuosiuose įrenginiuose turi įdiegtą „Health“ aplikaciją, kuri fiksuoja žmogaus aktyvumą, dienos žingsnių skaičių, galima sekti savo svorį ir miego režimą. Atsirado terminas – personalizuota medicina, kuri leidžia sekti savo sveikatą mobiliajame telefone vos keliais paspaudimais, o pastebėjus nerimą keliančius pokyčius, galima pasinaudoti forumais ir konsultuotis su specialistu, užduoti rūpimą klausimą. Viename tyrime buvo apklausti 75 Europos sveikatos paslaugų srityje dirbantys specialistai, kurių teigimu – dirbtinio intelekto sprendimai sveikatos apsaugos sistemose bus visiškai įgyvendinti po penkių ar dešimties metų. Europos inovacijų ir technologijų sveikatos srities bendruomenės „EIT Health“ ir kompanijos „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas teigia, kad specialistai jau dabar neįsivaizduoja sveikatos srities ateityje be dirbtinio intelekto. Tokia ateitis sukels didžiulius pokyčius, nes dirbtinis intelektas galės pasitarnauti pacientų priežiūroje, tikrinime ir kitose svarbiose paslaugose.

Tačiau dabar dar dirbtinis intelektas negalėtų būti naudojamas, kadangi specialistai nėra tam pasiruošę. Tam, kad perprasti dirbtinį intelektą ir jo sugebėjimus, reikalingi duomenų mokslas ir biomedicina, taip pat skaitmeninis raštingumas, kuriam nėra skiriama daug dėmesio medicinoje. Taigi tik papildomi skaitmeninio raštingumo mokymai ir įgūdžiai galėtų padėti specialistams perprasti dirbtinį intelektą, o ir šis turėtų atitikti visus etikos, skaidrumo ir patikimumo principus medicinoje.

Dirbtinio intelekto panaudojimas

Dirbtinis intelektas vis tampa labiau pritaikomas įvairiose srityse. Būtent medicinoje, o tiksliau diagnostikoje, tai leidžia sukurti automatizuotą, tikslų, prieinamą ir efektyvų vaizdo atpažinimą. Jau dabar daugelį ligų yra atpažįstamos iš vaizdų, atliekant magnetinį rezonansą, rentgeną, kompiuterinę tomografiją. Visgi, tiesa ta, nors dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti ligos diagnozavimo procesą, jo dabartinė vertė išlieka mažesnė nei daugumos radiologų. Tikslas būtų toks, kad dirbtinio intelekto algoritmai pranoktų radiologus. Aišku tai, kad dirbtinis intelektas turi tapti patikimesnis ir tikslesnis nei labiausiai apmokyti ekspertai, kad įgytų pasitikėjimą ir būtų naudojamas. Ateityje taip darbas taptų tikslesnis, nes programa galėtų pastebėti net pačius menkiausius vaizdo pakitimus, ką daktarui plika akimi yra kiek sunkiau pastebėti.

Kompanijos „DeepMind“ inžinieriai ir programuotojai pristatė dirbtinio intelekto programą, galinčią išanalizuoti nuskenuotus akies obuolio 3D vaizdus ir diagnozuoti akių ligas, kurios dažniausiai pasitaiko. Procesas tikslus ir patikimas, lyg gydytojo. Kad veiktų tokia programa, buvo renkami duomenys iš 15 tūkstančių pacientų. Optinės koherentinės tomografijos metodu įdiegus akies tinklainės nuotraukas, programa galėjo jas analizuoti ir kaupti duomenis „atmintyje“. Tokie skenavimai atliekami kasdien, todėl su tokiais kiekiais nesusidoroja ir patys specialistai, ir dirbtinis intelektas labai padeda, kadangi gali analizuoti akių tinklainių nuotraukas didesniais tempais ir išgauti tokį patį rezultatą kaip ir geriausi gydytojai. Bandymai parodė, kad dirbtinio intelekto programa sugebėjo atskirti 50 skirtingų akių ligų simptomus, tą atlikdama 94 % tikslumu. Tokiu tikslumu diagnozes atlieka ir patyrę akių ligų ekspertai iš viso pasaulio. Galbūt ligų nediagnozuoja taip greitai, tačiau programa galėtų bent peržiūrėti vaizdus ir atrinkti kieno būklė sunkiausia bei kuriuos pacientus daktarai turėtų apžiūrėti kuo skubiau. Taigi dirbtinis intelektas gali palengvinti akių gydytojų darbą, padedant diagnozuoti sutrikimus ir pastebint pakitimus akių tinklainėse.

Ar dirbtinis intelektas gali pranokti žmogiškąjį?

Jau žinome, kad dirbtinis intelektas gali būti pritaikomas diagnostikoje, renkant duomenis tokiose medicinos srityse kaip patologija ir radiologija. 2015 metais po atlikto tyrimo Olandijoje kompiuterinė diagnoze buvo nustatytas prostatos vėžys, taip pat veiksmingai kaip ir radiologų žmonių. Tačiau 2016 metais Stanforde, tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas geba nustatyti plaučių vėžį, perskaitant mikroskopo vaizdus net geriau už daktarus patologus. Šiandieną yra jau atlikta daug sėkmingų operacijų, pasitelkus dirbtinį intelektą, ir pastebėta, kad operuojant pjūviai būdavo mažesni, sukeliama mažiau skausmo pacientui, o ir pačios žaizdos ir randai vėliau gija greičiau nei po žmogaus atliktos operacijos. Dvi didelės ligoninės Belgijoje jau 2018 metais naudojo dirbtiniu intelektu paremtas programas tam, kad pagerintų interpretacijas ir diagnozes. Tai įgalina daktarus daryti įžvalgas lengviau, greičiau ir geriau. Tačiau dirbtinis intelektas nepakeis gydytojų, nes jie turi galimybę daryti platesnes įžvalgas nei tik atrinkti duomenys. Tai leidžia jiems daryti sprendimus paremtus įvairiomis aplinkybėmis bei faktoriais. Prognozuojama, kad dirbtinis intelektas padidins daktarų galimybes pasiekti geresnių ir tikslesnių rezultatų ir sumažins klaidų tikimybę.

Dirbtinis intelektas ateityje

Dirbtinis intelektas šiuo metu yra pati įdomiausia ir svarbiausia visuomenę bei mokslininkus dominanti tema. Dirbtinis intelektas greitai tobulėja ir tampa vis labiau pritaikomas įvairiose srityse, tokiose kaip: internetinė prekyba, pramonė, transporto bei sveikatos paslaugos. Jau dabar universitetuose atsiranda dirbtinio intelekto studijų programos, ruošiančios kompetentingus specialistus. Daugumą gal ištinka šiokia baimė, nes sunku įsivaizduoti, kas bus ateityje ir kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas nepakeis žmogiškojo. Susiduriant su vis didesniu dirbtinio intelekto įsitraukimu, daugėja prognozių, kas galėtų keistis ateityje. Ekspertų nuomone, ateityje kompiuteriai gali sutapti ar net viršyti žmogaus intelektą ir galimybes atlikti tokias užduotis kaip sudėtingų sprendimų priėmimas, samprotavimas ir mokymasis, sudėtinga analitika ir atvaizdų atpažinimas, kalbos atpažinimas ir vertimas. Jie teigia, kad „išmaniosios“ technologijos bendruomenėse, transporte, komunalinėse paslaugose ir verslo procesuose sutaupys laiko, pinigų bei suteiks žmonėms galimybę mėgautis „labiau pritaikyta“ ateitimi. Ne naujiena, kad dirbtinis intelektas atneša vis daugiau naujovių sveikatos priežiūros sistemose. Į šią technologiją turėtų būti žvelgiama kaip į galimybę atlikti darbą kuo tiksliau, be klaidų. Medicinoje dirbtinis intelektas gydytojams palengvins ir pagreitins jų darbą.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: