JAV prezidentas Džo Baidenas išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos susidorojimo su Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir protesto prieš vyriausybę dalyviais.
Praėjus dviem dienoms po masinių demonstrantų sulaikymų visoje Rusijoje, kurie į gatves išėjo išreikšdami nepasitenkinimą prezidentu Vladimiru Putinu ir Navalno įkalinimu, sausio 25 d. Baidenas išreiškė „didelį susirūpinimą.“
Jis teigė, kad dar nėra nusprendęs, kokias sankcijas reikėtų taikyti atsižvelgiant į Navalno situaciją, tačiau vylėsi, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija galėtų bendradarbiauti srityse, kurios abiems valstybėms teiktų naudą.
Jis minėjo, kad šios dvi valstybės turės bendradarbiauti dėl naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, kuri yra paskutinis likęs branduolinis paktas tarp Vašingtono ir Maskvos, ribojantis Rusijos ir JAV branduolinius arsenalus ir turi baigti galioti vasario 5 dieną.
Baidenas sakė, kad įmanoma įtikinti Rusiją, jog JAV „stipriai susirūpinusi dėl jos elgesio“, kadangi abi valstybės sutartyje „dirba dėl bendrų interesų“.
JAV prezidentas taip pat paminėjo milžiniškus JAV kompiuterių tinklo pažeidimus praėjusį mėnesį, dėl kurių kaltina Rusijos įsilaužėlius, ir pranešimus, kuriuose teigiama, jog Rusija pasiūlė mokėti premijas Talibanui, kad žudytų amerikiečių karius Afganistane.
„Kalbėjau su agentūromis, kad šios pateiktų visą informaciją apie kiekvieną iš problemų, kad praneštų naujausią, tikslią informaciją su jų buvimo vieta ir aš nedvejosiu iškelti tų problemų su rusais į viešumą,“ kalbėjo pranešime Baltuosiuose rūmuose.
JAV valstybės departamentas pasmerkė sausio 23 d. naudotas „griežtas priemones“, numalšinti per šalį nuvilnijusias Navalno palaikymo demonstracijas.
Sausio 25 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai nagrinėjo Navalno klausimą. Blokas nutarė palaukti ir pažiūrėti ar Rusija paleis Navalną į laisvę, prieš jiems dar paskelbiant naujas sankcijas.
Prieš savaitę parskridęs iš Vokietijos, kurioje buvo gydomas dėl beveik mirtino apsinuodijimo nervus paralyžiuojančia sovietine medžiaga, dėl kurio užsakymo jis kaltina prezidentą Vladimirą Putiną, ir vos nusileidęs Rusijoje, Navalnas buvo sulaikytas. Numatyta, kad vasario pradžioje teismas turėtų apsispręsti ar įkalinti Navalną, kuris pažeidė atidėtos bausmės sąlygas bei, kuri viešai vadinama sufalsifikuota ir pagrįsti politiniais motyvais.
ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis sakė, jog kitą savaitę jis pats nuvyks į Maskvą įspėti Rusiją, kad paleistų į laisvę protestuotojus ir Navalną. Taip pat jis paminėjo, jog kovo 25-26 d. vyksiančiame suvažiavime, Europos Sąjungos lyderiai aptars tolimesnius veiksmus, nukreiptus prieš Rusiją.
Kai kurie Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai ragina imtis itin griežtų veiksmų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad 27-narių blokui „reikia nusiųsti labai aiškią ir ryžtingą žinią, kad tai nėra priimtina.“
Rusija atkirto pasauliniam pasipiktinimui ir tarptautinių skambučių gausai dėl Navalno išlaisvinimo, padvigubindama grasinimus dėl bet kokių neramumų numalšinimo.
Tuo tarpu, Navalnas ir jo sąjungininkai nežada atsitraukti ir svarsto pagreitinti ir padidinti tarptautinį susidomėjimą šia problema.
Didžiausias Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas liaupsino streikus, vykusius sausio 31 d. miestuose ir miesteliuose visose 11-oje Rusijos laiko zonų ir žmones, nepabūgusius milžiniško šalčio.
„Visi Rusijos miestai. Dėl laisvės Navalnui. Dėl laisvės visiems. Dėl teisingumo,“ rašė jis „Twitter“.
Anot nepriklausomos žmogaus teisių stebėtojų organizacijos „OVD Info“, daugiau nei 3 700 žmonių buvo sulaikyti per sausio 23 d. vykusius protestus, kurie yra didžiausi prieš Rusijos vyriausybę nukreipti protestai per daugelį metų.
