5 geri dalykai nutikę aplinkai 2020-aisiais

Paskelbė: Milda Lileikaitė Data: 2021-01-12 07:10

Spausdinti | Komentarai

Koronaviruso metu žmonija nepatyrė daug gero, bet klimato atžvilgiu planetoje padarėme pažangą.

2020 m. tikrai galima vadinti „nesibaigiančių katastrofų metais“ – pasaulis, tiesiogine to žodžio prasme, degė. Jį siaubė tiek daug audrų, kad net baigėsi pavadinimai, kuriais jas būtų galima įvardinti, temperatūros pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o Arkties ledynai rekordiškai tirpo. Negana to, į pražūtingus žmonių santykius su gamta įsivėlė pandemija ir nusinešė daugiau nei 1,7 mln. žmonių gyvybių. Dar pridėkime policijos nužudymus, rasinį perversmą, ekonominį nuosmukį, nesibaigiančius JAV rinkimus ir „nesibaigiančių katastrofų metai“ įgauna tikrą prasmę.

Mūsų planeta 2020-aisiais nepatyrė daug gero. Netgi tuščios gatvės ir smogo nedengiamas dangus per karantiną, tokiuose miestuose, kaip Los Andželas ir Naujasis Delis, reiškė netikėtą temperatūrų šuolį – daugiau nei 2 laipsniai Celsijaus.

Tačiau įdėmiai apmąstę į šių metų įvykius, galime įžvelgti šiokį tokį progresą. Nepaisant sumaišties dėl COVID-19, buvo padaryta keletas reikšmingų sprendimų pagerinti siaubingai keblią Žemės situaciją. Pateikiame 5 gerus dalykus, nutikusius aplinkai, 2020-aisiais.

Sumažino anglies panaudojimą, o saulės energija tapo pirmaujančia

Atrodė, kad laikas 2020-aisiais tarsi sustojo, tačiau pasaulinis judėjimas švarios energijos link, įgavo pagreitį. Po to, kai JAV ir Europa pasiekė reikšmingą susitarimą dėl elektros gaminimo iš atsinaujinančių išteklių, o ne iš anglies, nešvarus kuras tampa vis mažiau patrauklus.

Šiuo metu 16 Europos valstybių ketina palaipsniui atsikratyti anglies. Gruodžio mėnesį Kinija, kuri tapo didžiausia anglies importuotoja pasaulyje, sakė, kad atsisakys ją importuoti iš Australijos – didžiausios eksportuotojos pasaulyje. Australijai, kuri itin vangiai reagavo į klimato krizę, tai galėtų būti postūmis, priversiantis rinktis atsinaujinančius išteklius. Šiuo metu valstybė dirba ties keliais dideliais švarios energijos projektais.

Pasauliui bandant atsigauti nuo pandemijos padarinių, ypatingai didelį postūmį tam turės atsinaujinantys ištekliai, kurie dabar pigesni nei anglis ir gamtinėmis dujomis kūrenamos šiluminės jėgainės. Anot Tarptautinės energetikos agentūros (TEA), numatoma, kad kitame dešimtmetyje atsinaujinantys ištekliai sukurs 80 proc. energijos, o saulės energija taps pirmaujančia.

„Manau, kad saulė energija taps pasaulio elektros rinkų karaliene,“ sakė Fatih Birol, TEA vykdomasis direktorius. „Remiantis šiandienine reguliavimo politika, kiekvienais metais po 2022-ųjų, numatomas vis efektyvesnis išteklių išnaudojimas.

Valstybės sudarė planus dėl žalesnės ateities 

Buvo dedama daug vilčių, kad 2020-ieji klimatui taps svarbiais metais. Vietoj to, sulaukėme COVID-19 ir pažanga aplinkos atžvilgiu sustojo.

Geroji žinia ta, kad yra vyriausybių, pasiryžusių svarbiems įsipareigojimams dėl žalesnės ateities ir žada juos įvykdyti pasibaigus pandemijai. Veiksmai kalba garsiau už žodžius, bet žodžiai yra geriau nei tyla (o 2020-aisiai imi viską, ką duoda).

Nors daugumai didžiausių pasaulio valstybių nepavyko įtraukti aplinkos klausimų į jų atstatomuosius planus arba pinigus, skirtus ekonomikos atsigavimui, jos leidžia iškastiniam kurui, o ne anglies alternatyvoms, kitos valstybės, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ir Vokietija, dėmesį sutelkė į žaliuosius atsigavimo planus. Didžiausia Europos Sąjungos naftos gamintoja Danija, paskelbė, kad naftos ir dujų gamybą sustabdys iki 2050-ųjų.

2020-aisiais, dvi labiausiai nuo anglies priklausomos valstybės šiltnamio efektą sumažino iki nulio. Japonija, praeitą rudenį įsipareigojo iki 2050-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki nulio. O Kinijos prezidentas Si Dzinpingas sakė, kad šalis, kuri yra didžiausia anglies dioksido gamintoja pasaulyje, pasieks nulinę išskiriamo anglies dioksido ribą iki 2060-ųjų. Šių tikslų laikymasis leis valstybėms greičiau nutolti nuo anglies gaminimo. Jos dar tik pradeda kontroliuoti naujųjų anglies projektų finansavimą.

Kanada, Pietų Korėja ir Pietų Afrikos Respublika taip pat atskleidė 2050-ųjų anglies neutralizavimo planus. Europos Sąjunga paspartino tarpinių tikslų vykdymą šiltnamio dujų emisijos mažinimo klausimu ir planuoja iki 2030-ųjų ją sumažinti 55 proc. nuo 1990-ųjų ribos – tai kur kas didesnis užsibrėžimas, nei įprasti 40 proc., numatyti Europos žaliajame susitarime 2019-aisiais.

Jungtinėse Amerikos valstijose, praėjus ketveriems metams nuo regresavimo aplinkos klausimu, išrinktasis prezidentas Džo Baidenas, kalbėjo apie klimato planą, skirtą pasiekti „100 proc. švarios energijos ekonomiką ir nulinį anglies dvideginio emisijų lygį ne vėliau, kaip iki 2050-ųjų,“ ir į kurį įeina ambicijos, skirtos pasiekti reikšmingus rodiklius iki 2025-ųjų – pirmojo termino pabaigos.

Iškelti Paryžiaus susitarimo tikslai dėl klimato kaitos tapo lengvai pasiekiami

Praėjus penkeriems metams po istorinio susitarimo pasirašymo, „paskutinis nulinio emisijos lygio rodiklių užmojis, Paryžiaus susitarimo nustatytą 1,5 laipsnio ribą priartino arčiau tikslo,“ pasak tarptautinio mokslininkų konsorciumo ir politikos ekspertų, kurie seka vyriausybės veiksmus klimato atžvilgiu.

Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterres, gruodžio mėnesio kalboje sakė: „Aš tvirtai tikiu, kad 2021-ieji gali būti naujieji šuolio metai – kvantinio šuolio metai anglies dioksido neutralizavimo atžvilgiu.“

Baidenas prižadėjo, kad pirmąją jo prezidento darbo dieną Amerika vėl prisijungs prie Paryžiaus susitarimo.

Korporacijos ir bankai įvykdė keletą reikšmingų sprendimų klimato pokyčiams sustabdyti

Nors korporaciniai klimato įsipareigojimai turėtų būti priimti skeptiškai, žinojimas, kad dideli vardai privačiame sektoriuje prisiima atsakomybę, ypač kai keletas vyriausybių atsiliko ar sulėtino veiksmus klimato atžvilgiu, teikia vilčių. Žymūs veikėjai, tokie kaip „Microsoft“, 2020-ųjų sausį atskleidė planus atsisakyti anglies dvideginio iki 2030-ųjų. Iki 2050-ųjų jie planuoja „panaikinti iš aplinkos visą anglį, kurią kompanija išskyrė tiesiogiai ar dėl elektros suvartojimo nuo jos įkūrimo 1975-aisiais.“

„Shell“, o vėliau ir „BP“ paskelbė planus tapti anglies neišskiriančiomis kompanijomis iki 2050-ųjų. Abi kompanijos kompensuos jų operacijų ir darbų emisijas, kad sumažintų šiltnamio efekto išskiriamų dujų emisijas, kurias išskiria vartotojai, perkantys iš jų energiją. Tačiau nei viena kompanija neplanuoja sustabdyti iškastinio kuro gamybos – didelė problema ta, kad iškastinio kuro gamyba turi sumažėti 6 proc. per metus ateinantį dešimtmetį, jei norime globalinį atšilimą išlaikyti ties 1,5 laipsniais Celsijaus.

Kompanijos, kurios priklauso nuo tam tikrų žmonių pinigų, yra vis dažniau jų tikrinamos dėl pažadėtų įsipareigojimų klimatui. Didžiausia turto valdymo įmonė pasaulyje „BlackRock“ paimdavo nedideles sumas iš tų įmonių, kurios pelnydavosi iš šiluminės anglies ir kito iškastinio kuro. 2020-ųjų sausį „BlackRock“ generalinis direktorius pareiškė, kad klimato kaita yra per daug rizikinga investicija. Gegužę „Chevron“ kompanijos investuotojai istoriniame balsavime sutiko, kad kompanija privalo demaskuoti bet kokį politinį lobizmą, kuris prieštarauja palaikant Paryžiaus susitarimo tikslus.

Keli dideli bankai nesuteikė finansavimo gręžimo projektams Aliaskos Arkties nacionaliniame draustinyje, po to, kai prezidentas Donaldas Trampas atvėrė jį tyrinėjimams. 2020-ųjų gruodžio pradžioje Niujorko valstija paskelbė, kad ji parduos visas iškastinio kuro atsargas savo 226 mlrd. JAV dol. pensijų fonde iki 2040-ųjų.

Buvo svarstomi rizikingi technologiniai bandymai

Du geriausi dalykai, kuriuos galime padaryti, kad užkirstume kelią klimato katastrofai, yra atsisakyti iškastinio kuro ir vartoti mažiau mėsos, nes gyvulių auginimas išskiria daugiau nei 1/7 viso pasaulio šiltnamio dujų ir yra pagrindinė priežastis dėl ko kertami miškai. Keletas daug žadančių pasikeitimų 2020-aisiais mums padėtų pasiekti tikslus.

Daugybė valstybių žada sutelkti dėmesį ties žalio vandenilio energija, kuri sukuriama naudojant vandenį bei atsinaujinančią energiją ir išskiria deguonį, kaip šalutinį produktą. Kaip energijos šaltinis, žalias vandenilis turi potencialo dekarbonizuoti kai kurias labiausiai teršiančias industrijas, tokias kaip plienas ir pašalinti ketvirtadalį viso pasaulio anglies dioksido.

Pagalvokite ir apie tai: Singapūras tapo pirmąja valstybe, kurioje patvirtinta prekyba laboratorijoje užauginta mėsa. Laboratorijoje užauginta arba, dar kitaip vadinama, dirbtinė mėsa yra pagaminta iš gyvūnų, kurių nereikėjo paskersti, ląstelių, todėl nereikėjo naudoti nei žemės, nei vandens jiems užauginti. JAV Maisto ir vaistų valdyba bei Žemės ūkio departamentas oficialiai apie tai svarsto.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt