„Šlepečių protestas“ ir ūsuotas tarakonas Minske

Paskelbė: KlaipėdosŽinios.lt redakcija Data: 2020-07-09 01:51

Spausdinti | Komentarai

Artėjant rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimams, prezidentas Aleksandras Lukašenka apkaltino Rusiją savo įsikišimu, o ES ir JAV jį kritikavo dėl opozicijos kandidatų arešto. Šie rinkimai gali sugadinti Minsko santykius tiek su Maskva, tiek su Vakarais, tuo metu, kai dėl sunkios šalies ekonomikos padėties jai reikia rimtos išorės paramos.

Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios Lukašenka teigė (nors ir nepateikęs įrodymų), kad opoziciją bankrutavo Rusijos oligarchai. Apkaltinus pinigų plovimu ir mokesčių vengimu, areštuotas vienas pagrindinių Lukašenkos konkurentų, kandidatas į Baltarusijos prezidentus, bankininkas Viktoras Babariko. Aiškindamas areštą, Baltarusijos pareigūnai teigė, kad bankininko rinkimų kampanijoje dalyvavo „Rusijos valstybinio dujų milžino „Gazprom“ viršininkai ir galbūt dar aukštesnio rango žmonės“.

Ankstesniuose rinkimuose Lukašenka taip pat reiškė įtarimus dėl užsienio kišimosi, bet visada iš Vakarų. Tačiau tai yra pirmas kartas, kai Rusija apkaltinama įsikišimu į rinkimus.

Tam yra dvi priežastys. Pirmiausia, Minskas pastaruosius kelerius metus buvo įsitraukęs į konfliktą su Maskva, o ne su Briuseliu ar Vašingtonu. Antra, nė vienas iš garsių Lukašenkos konkurentų negali būti apkaltintas vakarietiškumu, tačiau jie pasisako už gerų santykių su Rusija išsaugojimą.

Rusijos kaltinimas taip pat yra geriausias įmanomas Vakarams paskutinių represijų Baltarusijoje pateisinimas. Europos ir JAV diplomatai teikia argumentą, kad Minskas dabar turi būti stiprus, kad galėtų kovoti su Rusijos įtakos agentais: galų gale pavojuje yra Baltarusijos nepriklausomybė.

Deja, šie argumentai neįtikina. Vakarų diplomatai gana aiškiai mato, kad Baltarusijos visuomenė politizuojama iš apačios. Nuo gegužės pabaigos, protestuojant prieš Lukašenką, buvo suimti šimtai žmonių. Vakarų diplomatai ir vyriausybės nėra pasirengę tiesiog nematyti skaudžiausių Baltarusijos valdžios represijų per dešimtmetį vien todėl, kad jas lydi antirusiška retorika.

Vašingtonas ir Europos sostinės išreiškė susirūpinimą ir paragino paleisti politinius kalinius. Jau aišku, kad po rinkimų Minsko santykiai su Vakarais pablogės; tik dar nežinome kaip blogai.

Niekas neabejoja, kad Lukašenka padarys viską, ką reikia, kad išliktų valdžioje. Kai neišvengiamai bus paskelbta, kad rinkimų dieną jis laimėjo tradicinį 80 procentų balsų, nepatenkinti baltarusiai greičiausiai iškart nepasiduos. Tai reiškia, kad greičiausiai bus daugiau protestų ir daugiau represijų.

Sunku pasakyti, ar ES ir JAV gali sugrąžinti sankcijas Minskui. Vakarai nelinkę daryti nieko, kas paskatintų Lukašenką suartėti su Rusija. Tačiau atrodo ne taip tikėtina, kad JAV ambasadorius grįš į Minską po vienuolikos metų nebuvimo, kaip abi šalys susitarė pernai.

Baltarusijos ekonomikai reikia išorės paramos dėl didelių užsienio skolų ir drastiško biudžeto pajamų sumažėjimo dėl naftos kainų žlugimo ir naujojo koronaviruso sukeltos recesijos. Bet Maskvos nustatyta mainais už pagalbą kartelė yra per aukšta. Lukašenkai suverenitetas, t. y. jo valdžios absoliutumas, yra viskas.

Visa tai stumia Baltarusiją link naujos geopolitinės situacijos. Vietoj taikos palaikymo tarp Rytų ir Vakarų statuso, Minskas netrukus gali pastebėti, kad jis neturi gerų santykių su jokiomis valtybėmis. Protestai Minske suvienijo daugybę žmonių. Nepritarimą diktatoriaus perrinkimui viešai išreiškė dalis Batarusijos kultūros ir meno pasaulio žmonių. Pasipriešinimas Lukašenko režimui įgavo „šlepečių protesto“ vardą ryšiumi su vaikiška dainele apie ūsuotą tarakoną, kurį šlepetės pagalba reiktų pritrėkšti.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt