Tarp Minijos upės vingių įsikūręs vienas gražiausių Mažosios Lietuvos miestų. Šiandien miestas spinduliuoja pamario kraštui būdinga architektūra ir kultūriniu paveldu. O 2017 metais Priekulė buvo išrinkta viena iš Mažųjų kultūros sostinių.
Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Miesto pavadinimas kildinamas iš galimai buvusio dvarininko. XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas, kuriame iš viso buvo tik 3 sodybos. Žinoma, kad kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Todėl manoma, kad miestas buvo pavadintas pagal buvusio seniūno pavardę.
Anuomet Priekulės mieste virė kultūrinis gyvenimas ir pramonė, čia veikė J. F. Šrėderio, J. Traušio lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, kuris buvo vienintelis Klaipėdos krašte. O 1875 m. buvo atidarytas geležinkelio kompleksas. Priekulės geležinkelio stoties kompleksas svarbus kaip specifinio kultūrinio ir technologinio paveldo vertybė. Išvengęs didesnių pokyčių, jis liko vienu iš autentiškiausių ir įspūdingiausių objektų buvusio Klaipėdos krašto – Mažosios Lietuvos etnokultūriniame regione. Mieste taip pat buvo pastatytas dvarininko L. Gleicho paštas.
© Karolinos Vainiūtės / KlaipėdosŽinios.lt nuotr.
Tačiau Priekulė labiausiai garsėja literatūros kūrėjais. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E. Vichertas, daugiausiai rašęs prūsiška ir lietuviška tematika. Priekulėje gyveno ir kūrė viena žymiausių lietuvių rašytojų Ieva Simonaitytė. Visuotinio pripažinimo sulaukusiame romane „Aukštųjų šimonių likimas“ rašytoja aprašė sunkų Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Romane minimas žiaurus Priekulės dvaro valdytojas Puserna , kuris daug baudžiauninkų pakoręs ant ąžuolo. Pats dvarininkas palaidotas prie kelio į Dreverną . I.Simonaitytei 1997 m. miesto centre buvo atidengtas paminklas „Šventvakarių Ėvė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet kartu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją. Šiandien rašytojos buvusiame vasarnamyje veikia memorialinis muziejus, įrengta memorialinė ekspozicija, atskleidžianti rašytojos kūrybos sąsajas su šio krašto buitimi, etnografija.
Važiuojant per Priekulės miestą jaučiama įpatinga šios vietovės aura. Tą savitą jausmą sukuria Mažosios Lietuvos kraštui būdingą miesto architektūrą, kuri net ir laiko pažeistų fasadų, šiam miestui suteikia savitą grožį ir stilių, ant kelių namų fasadų galima pastebėti senus vokiškus užrašus, kas byloja apie šio miesto istoriją ir vokiečių įtaką. Priekulė vis alsuoja gyvybe ir dabar tą išduoda parduotuvių, prekybos vietų, užkandinių gausa. Kad mieste verda gyvenimas išduoda ir čia išties gausu gyventojų patvirtina ir čia esančios biudžetinės įstaigos. Čia veikia I. Simonaitytės gimnazija, vaikų darželis, Priekulės muzikos mokykla, Socialinių paslaugų centras, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė „Gyvenimo gija“, du muziejai, Gargždų J.Lankučio viešosios bibliotekos Priekulės filialas. O buvusiuose kultūros namuose dabar įsikūrę Gargždų „Jaunimo atviros erdvės“ , kur renkasi ir įvairią projektinę veiklą vykdo jaunimas iki 29 metų.
© Karolinos Vainiūtės / KlaipėdosŽinios.lt nuotr.
Priekulėje gausu ir renginių, čia vyskta žirginio sporto renginys, pirtininkų suvažiavimaas. Vyksta ir muziejų suvažiavimai, kurių metu suvažiuoja apie 20 muziejų iš Klaipėdos, Šilutės ir kitų aplinkinių vietovių. Suvažiavimo metu vykdomos ir edukacinės programos.
Šiandien miestas – vertingas savo kultūriniu paveldu ir suteikia puikią galimybę prisiliesti ir supažinti su Mažosios Lietuvos istorija ir tradicijomis.
