Pirmoji pandemijos banga įveikta sėkmingiau, nei buvo prognozuota

Paskelbė: Milda Lileikaitė Data: 2020-08-19 11:27

Spausdinti | Komentarai

Lietuvai pirmąją pandemijos bangą pavyko įveikti sėkmingiau negu daugeliui kitų Europos Sąjungos ir pasaulio šalių, be to, Baltijos šalys pasiekė geriausius rezultatus pagal daugelį ekonominių rodiklių. Nors Baltijos šalys ir Lietuva buvo vieni labiausiai nukentėjusių regionų per 2008–2009 m. finansų krizę, dabartinė situacija visai priešinga: palyginti su pasaulio vidurkiu, Lietuvos ekonomika laikosi daug geriau. Tai leidžia tikėtis, kad net kilus antrajai COVID-19 pandemijos bangai mums pavyks išvengti ankstesnės krizės pasikartojimo.

Nepaisant pradinių gerų naujienų, išlieka abejonių dėl neaiškios viruso plitimo ateities, tačiau ankstesnė patirtis ir griežta Lietuvos pozicija palyginti su kitomis šalimis teikia vilčių, jog antrąjį paūmėjimą ar antrąją bangą įveiksime daug lengviau.

Šiuo metu akivaizdu, kad didžiausią ekonomikos nuosmukį Lietuva patyrė balandžio viduryje, o mažmeninės prekybos mastai gegužę ir birželį atsigavo daug greičiau, nei buvo tikėtasi. „Citadele“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, jog birželio mėnesį prekėms buvo išleista daug daugiau nei prieš COVID-19 pandemiją, nors vartotojų išlaidos paslaugoms dar neatsigavo. Žinoma, kyla klausimas, ar toks vartojimas išliks, ar dalį išlaidų bus galima priskirti anksčiau atidėtiems pirkiniams. Visgi spartus išlaidų padidėjimas rodo mažesnį BVP kritimą, tad galima tikėtis, kad pavasarį prognozuoto baisaus ar katastrofiško ekonomikos susitraukimo pavyks išvengti.

Kol kas mūsų patirtis rodo, kad ir kiti rodikliai, tokie kaip mobilumas ir išlaidos atsiskaitant kredito kortelėmis, patvirtina, jog Baltijos šalys užima vieną stipriausių pozicijų tarp ES ir net pasaulio valstybių. Remiantis „Apple“ ir „Google“ duomenimis, mobilumo rodikliai Baltijos šalyse yra daug stipresni negu kitur, o vartojimo dinamika šiose valstybėse per pandemiją buvo stebėtinai panaši į tai, ką matome Skandinavijos šalyse.

Tačiau turime prisiminti, kad virusas neišnyko, o pandemija visame pasaulyje dar nesibaigė. Pirmoji banga daugelyje šalių vis dar jaučiama, todėl oficialios Lietuvos ir Baltijos šalių prognozės dėl šių metų BVP kritimo gali būti pernelyg pesimistiškos. Nors ekonomika trauksis, yra pagrįstų vilčių, jog nuosmukis bus mažesnis už pasaulio vidurkį: manau, kad BVP šiemet gali sumažėti maždaug 4–5 proc. Žinoma, didžiausią pavojų ekonomikai vis dar kelia tikimybė, kad virusas ims plisti sparčiau. Tačiau mums palyginti sėkmingai pavyko suvaldyti pirmąją viruso bangą, be to, galime įvertinti, kurios priemonės buvo veiksmingesnės, o kurios ne tokios veiksmingos. Mūsų ir kitų šalių patirtis, tikslingesni ir ne tokie griežti apribojimai galėtų padėti sumažinti įvairius ekonominius nuostolius net ir kilus antrajai viruso bangai.

Pavyzdžiui, Latvija ir Lietuva laikėsi skirtingo požiūrio į verslo apribojimą, tačiau užsikrėtimų kreivės ir viruso plitimas buvo gana panašūs abiejose šalyse. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokie griežti prekybos apribojimai, kokius Lietuva buvo įvedusi pavasarį, galbūt nebuvo būtini. Svarbu ir tai, kad šiuo metu esame geriau pasirengę praktiškai – turime galimybę įsigyti dezinfekavimo priemonių, veido kaukių ir AAP medikams, o parduotuvės, biurai ir kitos viešos vietos jau yra pritaikyti laikytis saugaus atstumo.

Pradinis ekonomikos nuosmukis jau pasibaigė, ir dabar Lietuva patiria tam tikrą V formos atsigavimą, kai po staigaus kritimo prasideda staigus augimas. Gerai tvarkomi valstybės finansai ir mūsų padėtis euro zonoje leido vyriausybei skolintis lėšų ekonomikai skatinti krizės metu, o subalansuota užsienio prekyba, nuosaikios būsto kainos ir apdairus skolinimas padėjo užtikrinti vidaus ekonomikos stabilumą.

Tikėtina, kad atsigavimas vyks pamažu – gali būti, kad netrukus pajėgsime pasiekti iki 95 proc. ankstesnio ekonomikos lygio, tačiau visiškas atsigavimas užtruks ilgiau, nes ne visi sektoriai sugebės veikti kaip anksčiau arba prisitaikyti. Tarp sektorių, kuriems greitai atsigauti ar pasiekti ankstesnę padėtį gali būti sudėtinga arba neįmanoma, yra turizmo ir pramogų pramonė, taip pat tranzito sektorius, kurie patyrė skaudų nuosmukį ir vis dar traukiasi. Nedarbas ir toliau išlieka, todėl gali pablogėti vartojimo dinamika. Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo atidėta daug ilgalaikių investicinių statybos projektų, tikėtina, jog antrojoje metų pusėje gali pablogėti ir statybos sektoriaus padėtis. Taigi krizė dar nesibaigė, todėl turime išlikti atsargūs, toliau remti ekonomiką ir apsvarstyti tikslingesnius apribojimus, jeigu kiltų antroji viruso banga.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt