Miesto pokalbiai: Neilas Dainius Babonas [VIDEO]

Paskelbė: Klaipėdos Žinios Data: 2019-01-05 03:40

Spausdinti | Komentarai

Lietuviško muzikinio projekto „D-tech“ įkūrėjas, dainų autorius ir atlikėjas Neilas Dainius Babonas kilęs iš Žemaitijos. Ilgus dešimtmečius muzikiniame Lietuvos gyvenime kūrėjui teko gyventi daugiau „užkulisiuose“, stengiantis dėl kitų atlikėjų, ir kuriant jiems, padėjus savo autorinę kūrybą giliai į stalčių iki tinkamo momento. Užlipus ant scenos, reikia ir pasakyti tai, ką, galbūt, šimtmečiais atsimins mūsų ainiai…

Todėl Dainius, anot jo paties, sugniaužęs kumštyje visą savo kūrybą iki pat šių dienų, stipriai suspaudė, išsunkė pro pirštus mažiau reikšmingus dalykus, ir bandys visuomenei pateikti tikrą lietuvišką produktą – dainų lietuviškais tekstais rinkinį, kurį, greitu metu išleis atskiru albumu. Autoriui tiesiog atsibodo ta brukama per radiją ir televiziją mada – kopijuoti kitus, nekuriant nieko originalaus patiems. Juk jei pats negali geriau nei kiti, tai kritikuoti tuos kitus – bergždžias reikalas. Taigi… Pirmyn!

– Sakoma, kad muzika gydo, saugo, išlaisvina intelektą. Ar ji išties tokia galinga?

– Muzika? Pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra muzika? Mano manymu, ne kiekviena aerodinaminė vibracija turėtų reikšti muziką. Yra tokia teorija, kad mūsų visatos egzistencija paremta vibracijomis, ir, tų vibracijų pilna šiuolaikinės muzikos samprata. Kam kokia vibracija patinka – kas gydo/sargdina, išlaisvina/įkalina, ar dar ką nors – kiekvienas sprendžia pagal savo skonį. Kai kam, galbūt, ir pneumatinio kūjo dūžiai yra muzika, ir išlaisvina intelektą…

– Dainiau, kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Kokie dar dalykai be muzikos Tau yra svarbūs?

– Kaip mano šioje reinkarnacijoje atsirado muzika? Greičiausiai jau aš atsiradau muzikoje. Kiek pamenu, nuo mažens, mano šeimoje visada skambėdavo muzika. Dar būnant dvigubai mažesniu už tėvo turimą gitarą, kuria jis atlikdavo savo kūrybos dainas (savo tekstais), man teko garbė, tą gitarą paėmus, truputį ja pabrazdinti, ir, galbūt, nuo tada aš galvojau, kad tą muziką ir kuriu. Vėliau šiek tiek, kai pradėjau kojomis pasiekti grindis nuo kėdutės… ir pedalus, prisijaukinau būgnus. Dar vėliau – klavišinius instrumentus. Kai kas auga ant mielių, o aš užaugau ant Kernagio atliekamų „Kukučio baladžių“. Be muzikos, manau, labai svarbu – objektyvus požiūris į viską. Tai – labai sunku. Aš vis dar stengiuosi. Žinoma, svarbu ir šeima, kuri palaiko mano kūrybinį laužą, kai užsidarau kūryboje. Taip pat kūrybai padeda ir kelionės, kurias taip pat labai mėgstu. Bendravimas su draugais, ir apskritai – akiračio plėtimas visose srityse.

– Kas smagiau – pats muzikos kūrimo procesas ar momentai, kai gali scenoje atlikti savo dainas, arba girdėti jas pavyzdžiui vairuojant automobilį?

Kūrybinis procesas kiekvienam kūrėjui, matyt, suteikia tam tikrą energetinį antplūdį, kurį kūrėjas supakuoja į savo kūrinius, ir, po to, jais šaudo tiesiai klausytojams ar žiūrovams tiesiai į smegenis. Žinoma, smagu, kai koncertuose dainų klausosi ne vien tik iš mandagumo, bet ir todėl, kad jos patinka. Be abejo, gera, kai į sceną neskrieja kiaušiniai ar pomidorai.

Neilas Dainius Babonas 2

Neilas Dainius Babonas ©   “D- tech”  asmeninio archyvo nuotr.

– Kuo patraukė būtent tokia muzika? Kaip atsitiko, kad Tavo kūryboje daug vėl į madą sugrįžusių aštuoniasdešimtųjų stiliaus akcentų?

– Kokia „tokia“? Tą, kurią kuriu pats? Mano kūryboje stilių įvairovė gan plati. Netgi džiazo kai kur patrupinu. Greit jau bus beveik trisdešimt metų, kai užsiimu kūryba, ir, manau, kad geriausi muzikos kūrybos šedevrai pasaulyje, vis dėl to, buvo 70-aisiais, 80-aisiais, 90-aisiais metais. Tai, sakyčiau, galbūt, tų laikų aidai ir velkasi mano kūryboje… iš paskos.

– Tavo kuriamose dainose gana daug nuoširdaus rūpesčio dėl šalies, visuomenės situacijos, raginimų vienytis, veikti, nebūti abejingais. Iš kur visa tai?

– Rizikuoju tapti nepopuliarus, atsakinėdamas į tokį provokacinį klausimą. Kalbant apskritai – apie dainas, daugelis šiuolaikinių muzikos „madų guru“ įvairiais būdais perša visuomenei „madą“, paprasčiausiai, pamiršdami sveiką nuovoką. Prarandame skonį produktui, kuris turi išliekamąją vertę. Lietuvos muzikos rinką, sakyčiau, sakyčiau, stengiamasi užtvindyti triukšmu, beprasmiais tekstais. Mintys – materialios. Jos kuria mūsų realybę. Todėl ir bandau savo kūryba sužadinti klausytojo smalsumą. Kad kiekvienas mano dainose atrastų savęs dalį, apie kurią net neįtarė, kad egzistuoja. Kad kiekvienas suprastų, kad, nors ir nedideliu savo indėliu, galėtų prisidėti prie visuomenės gėrio kūrimo. Žinoma, Donelaičio neperspjausiu, bet padėti savo akmenuką ant bendrų svarstyklių yra geras reikalas.Tikslas, atliekant dainas lietuvių kalba, prisidėti prie bendro mūsų lietuvių kalbos išsaugojimo ir puoselėjimo ateities kartoms.

Neilas Dainius Babonas 3

Neilas Dainius Babonas ©   “D- tech”  asmeninio archyvo nuotr.

– Tave galima buvo pastebėti grojant Vilniuje protesto dėl iš šeimų paimamų vaikų scenoje? Kodėl Tau pasirodė artimos mitingo idėjos?

– Kiekvienam sąmoningam piliečiui turėtų rūpėti mūsų nustekentos Lietuvėlės likimas. Labai daug nesusipratimų ir nesusikalbėjimo tarp žmonių ir valdžios. Panašu, kad pastarieji net nesiklauso liaudies balso. Dėl to ir tenka mitinguose parėkauti… tam, kad būtumėm išgirsti.
Neteisybė, konkrečiu atveju, mano nuomone, buvo pakankamai akivaizdi, ir mitingo organizatoriams pasirodė labai artimos idėjos, kurias aš dėstau savo dainų tekstuose.

– Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos atlikėjų muziką, tą kurią transliuoja radijo stotys ar kurią tenka girdėti gyvuose pasirodymuose? Ar turi mėgstamų lietuviškų atlikėjų ar grupių?

– Kalbant apie dainas, tai pirmiausia, į ką atkreipiu dėmesį, yra tekstas. O muzika… O ką muzika? Viską jau sugrojo Johann‘as Sebastian‘as. Turiu omeny – Bach‘ą. Šiais laikais, kai vos ne kiekvienas pirmokas, kompiuterio pagalba, gali tapti „kompozitorium“, ką aš galiu pasakyti apie muziką(?)… Per radiją pumpuojama labai daug šlako, kuris paskęsta tokiame pačiame šlake, ir, po metų, tokio produkto niekas nebeatsimena. Žinoma, galima atrasti ir perliukų su stipriais tekstais, nes tik geri žodžiai giliai ir ilgam susminga klausytojams į smegenis.

Neilas Dainius Babonas 4

Neilas Dainius Babonas ©   “D- tech”  asmeninio archyvo nuotr.

Ydinga Lietuvos švietimo sistema išugdė beraščių kartą, tai ką galime kalbėti apie tekstus? Na, pavyzdžiui, žodžiui čiuožki galima būtų surasti ir geresnį rimą nei „čiuodkai“. Apskritai, pastebiu bendrą kalbos kultūros nuosmukį Lietuvoje visame kame. Sakyčiau, vietoj klausymosi muzikos per radiją, patogiau… paprasčiau pasidaryti savo mėgstamų atlikėjų grojaraštį, ir jo klausytis visur.
Stengiuosi eiti į gyvus atlikėjų koncertus tiktai tų, kuriuos mėgstu, bet, žinoma, draugai, kartais, pasirūpina kvietimais ir į neeilinius renginius. Lietuvoje yra du vardai, kurie visada pataiko į mano vidinius taikinius. Tai – Domantas Razauskas ir „Kamanių šilelis“. Linkėjimai!

– Kaip manai kiek šalies kultūrinis klimatas turi reikšmės konkrečios kūrybinės asmenybės raidai? Ar, gyvendamas Lietuvoje, kažkiek jauti, kad šalies dydis ir ne itin didelė kultūrinės terpės įvairovė mus kažkiek riboja?

– Esu girdėjęs gerą patarimą, kad neverta jaudintis dėl dalykų, kurių nebegali pakeisti. Todėl, dėl šalies dydžio, taip pat neverta jaudintis. Šalies, kurioje gyvenu, dydis riboja, gal tik, nebent, piniginius reikalus, bet ne kūrybinius ir asmenybės raidos. Tai ribų neturi. Visatoje galioja bendri dėsniai, nuo jų nei atsiribosi, nei atsitversi… Dabar sąvoką „kultūra“ yra taip „praskėsta“, kad dėl terpės įvairovės net nesiryžčiau diskutuot…

Neilas Dainius Babonas 5

Neilas Dainius Babonas ©   “D- tech”  asmeninio archyvo nuotr.

– Nors jau daug metų gyveni Kaune, esi kilęs iš Žemaitijos. Ką Tau reiškia buvimas žemaičiu? Ar esi kažką kūręs žemaičių tarme?

– Y rokouni, ka veina žemati tik kits žematis supront. Nu, gal i teep, gal i teisybi y. I nesvarbu – kuoks čiesas, su žemaitees randu visada bendra kalba belekuokiam pasaule krašti. Gal tuodie, ka gimiau Žemaitijuo, turu tuoki užsispyrusi avina charakteri – visada sieku sava tiksla iki gala.

Teep, žinuoma, y tekstu žemaitiškaa, katry skomb te kažkur interneti…

– Neužilgo turėtų pasirodyti muzikinis albumas. Kaip jis vadinsis ir ką jame galime tikėtis išgirsti?

– Albumas vadinsis „Juodai balta“. Ilgai brandinau, gal todėl, ir „spalvos išbluko“. Į jį pabandžiau sutalpinti visą savo sąmoningą gyvenimą, tačiau, į dešimt kūrinių, tilpo tik nedidelė dalis jo skeveldrų…

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt