KTU mokslininkai neigia 5 visuomenėje gajus mitus: nuo 5G ryšio pavojaus iki koronaviruso sukūrimo

Paskelbė: Milda Lileikaitė Data: 2020-08-01 08:25

Spausdinti | Komentarai

Visuomenėje nuolat sklando įvairūs mitai – jų netrūksta kiekvienoje srityje. Todėl ypač šiandien, kai informaciją akimirksniu sužinome per socialinius tinklus, galima išgirsti skirtingas interpretacijas ir gana dažnai susidurti su klaidinančia informacija, kuri neatitinka realybės. Skirtingi įsitikinimai išskiria visuomenę į kelias dalis, kurių viena tik purto galvą ir garsiai juokiasi, o kita – žeria argumentus ir karštai gina įsitikinimus. Kyla klausimas – o kur iš tikrųjų yra tiesa?

Vieni populiariausių šiandienos mitų, susiję su 5G ryšio sąmokslo teorijomis ir tuo, kad koronavirusas, dėl kurio kilo pasaulinė pandemija, buvo sukurtas Kinijos laboratorijose. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, remdamiesi savo tyrimais ir turima moksline informacija, pakomentavo keletą visuomenėje egzistuojančių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?

  1. 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai

Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, pasižyminti ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

„Jei turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“, – tikina KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais. Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl padaugės vėžinių susirgimų ir kitų ligų.

„Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU EEF docentas.

  1. Klimato kaita neegzistuoja

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė, sociologė Aistė Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas. Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą.

„Tačiau net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias“, – pastebi A. Balžekienė.

JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą. Vis tik jos teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – tikina docentė.

Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis 2018 m. KTU užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, tik 5,4 proc. gyventojų mano, kad nėra tokio reiškinio kaip „klimato kaita“. Lietuvoje ryškesni yra pobūdžio skeptikai – 10,4 proc. pritaria teiginiams: „klimato kaitą daugiausiai sukelia natūralūs procesai“ ir „klimato kaitą sukelia vien tik natūralūs procesai“.

  1. COVID-19 – nerimta liga, sukurta Kinijos laboratorijose

Mokslininkų žiniomis, paprastai skeptikų gretos išauga tada, kai susiduriama su sudėtinga, kompleksine ir sunkiai įveikiama problema. Būtent COVID-19 pandemija tokia ir yra – ji sunkiai prognozuojama.

„Nors daugėja tyrimų rezultatų apie COVID-19 grėsmes, pasekmes, karantino laikymąsi, perspektyvų vertinimą įvairiose pasaulio šalyse, tačiau dar nėra pakankamai visuomenės nuomonės tyrimų, kurie galėtų atskleisti, kokia visuomenės dalis pasižymi vienais ar kitais skeptiškais pandemijos vertinimais“, – pažymi A. Balžekienė.

Pačioje pandemijos pradžioje neretai išgirsdavome tendencijos skeptikus, kurių argumentai skambėdavo, esą koronavirusas yra „tik lengvas gripas“. Iš esmės tokių skeptikų gretos abejojo pačiu reiškiniu ir jo rimtumu.

Šiuo metu, anot A. Balžekienės, labiau matomi pobūdžio skeptikai, abejojantys reiškinio kilme. Koronaviruso atveju šis abejojimas gana gajus viešojoje erdvėje, su juo susijusios įvairios sąmokslo teorijos: tarkim, kad virusas yra sukurtas laboratorijose, specialiai paskleistas išsivysčiusiose šalyse ir panašiai.

„Poveikio skeptikai yra tie, kurie mano, kad poveikio vertinimas yra perdėtas, šioje gyventojų grupėje vyrauja tokios nuomonės, kaip „nuo gripo miršta daugiau žmonių“; „šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms“, „valdžia ir žiniasklaida kelia per daug panikos“, – sako KTU sociologė.

  1. Medicininė apšvita labai kenkia sveikatai

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai. KTU mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė.  Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija, branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją ir pavienių fotonų tomografiją yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį bei mechanines bangas yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – teigia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

  1. Paukštiena auginama naudojant antibiotikus

KTU Maisto instituto profesorius Romas Gružauskas sako, kad šiandien dėl technologinių pasiekimų paukštienos produkciją pavyksta pagaminti greičiau, taupiau ir didesniais kiekiais. Pavyzdžiui, šiais laikais pramoniniu būdu užaugintas viščiukas broileris 2,5 kg svorio masę pasiekia per 38-39 dienas. Vienam kilogramui paukščio priesvorio suvartojama 1,6-1,65 kg kombinuotų lesalų.

„Jei paukščių auginimo technologijos tokiu tempu vystysis ir toliau, 2050 m. tokio paties svorio viščiuką pavyks užauginti per 32-33 dienas, o lesalų konversija sumažės iki 1,3 kg. Kitaip tariant, auginimo laikas sutrumpės maždaug 16 proc. ar daugiau, o paukščių lesalų kiekis sumažės iki penktadalio“, – tikina profesorius.

Pasak jo, lesalų receptūrose nurodoma 130–150 kiekybinių ir kokybinių rodiklių, kurie apibrėžia lesalų maistinę vertę. Todėl šiuolaikinė paukštininkystė leidžia labai kryptingai pataikyti pašarines žaliavas ir lesalų priedus, atsižvelgiant į broilerio fiziologinę būklę, sveikatingumą, augimo intensyvumą.

„Dažnai žmonės manęs klausia, ar auginant paukščius nėra naudojami augimo stimuliatoriai, pašariniai  antibiotikai, hormonai ar kiti lesalų priedai. Galiu atsakingai pasakyti, kad visuomenėje sklando daugybė nepagristų mitų. Europos Sąjungoje galioja paukščių auginimą reglamentuojančios direktyvos, kuriose griežtai nusakoma, kokie lesalų priedai galimi naudoti paukščių mitybai“, – paaiškina KTU profesorius R. Gružauskas.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt