Ištuštėję Europos miestai pratinasi prie gyvenimo be turistų minios

Paskelbė: Milda Lileikaitė Data: 2020-07-22 11:05

Spausdinti | Komentarai

Tokie miestai kaip Amsterdamas ar Praha jau ilgai kenčia nuo didelio turistų antplūdžio. Tačiau koronaviruso pandemijos metu jie turi progą atsigauti. Amsterdamo kanalai ramiai blizga po elegantiškais (ir dažniausiai tuščiais) tiltais šalia viduramžiais akmenimis grįstų gatvių. Ore netvyro kanapių kvapas.

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas neatpažįstamai pasikeitė nuo metų pradžios, kai turistai dieną ir naktį traukė į įvairius barus, kavines, suvenyrų parduotuves ir net į viešnamius. Karantinas buvo pražūtingas miesto ekonomikai. 55 000 tūkstančiai viešbučių lovų liko neužpildytų, o garsūs muziejai ir suvenyrų parduotuvės užsidarė.

Miestui, kuriame turistai 2015 m. išleido daugiau nei 7 milijardus dolerių, o daugiau nei 12% darbo vietų yra turizmo sektoriuje, tai buvo didžiulis finansinis smūgis. Tačiau ši situacija turi ir kitą pusę. Daugelis gyventojų iš naujo atranda ramų miesto grožį. Miestui žengiant pirmuosius žingsnius ir iš naujo atsiveriant, kai kurie nori pandemija pasinaudoti kaip galimybę sukurti ilgalaikį pokytį.

Amsterdamas kenčia nuo turistų pertekliaus, kaltinimų dėl „disneyfikacijos“ ir gyvenamųjų būstų trūkumo, nes namai paverčiami „Airbnb“ kuriuos galima išsinuomoti atostogų metu.

„Galbūt COVID-19 pandemija suteikia galimybę tvariai formuoti lankytojų ekonomiką“, – teigė miesto rinkodaros organizacijos „Amsterdam and Partners“ generalinis direktorius Geerte Udo. „Norime įsitikinti, kad (turizmo) pramonė daro teigiamą poveikį platesnei vietinių gyventojų grupei, o ne tik kelioms didelėms įmonėms. Taip pat norime patobulinti ekologišką judėjimą ir vartojimą bei ilgalaikės ekonomines investicijas. Mes norime tvarios lankytojų ekonomikos, kuri nepakenktų mūsų miesto gyvenimo galimybėms. “

Udo nori, kad turizmas atsinaujintų, tačiau su geranoriškais lankytojais. Juos apibūdina kaip gerbiančius miestą ir jame gyvenančius žmones, kuriems nereikia nuolatinių nurodymų negerti, nešaukti ir nesišlapinti lauke.

„Niekada nenumokite ranka į krizę, – sakė Udo. „COVID-19 labai puikiai parodė, kokia vertinga yra lankytojų ekonomika… Bet mes nenorime grįžti į laikus prieš koronavirusą“.

Amsterdamo istorija kartojasi visoje Europoje. Turizmas yra daugelio istorinių žemyno miestų gyvybės pagrindas. Jis sudaro apie 11% Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir 12% užimtumo.

Tačiau lazda turi du galus. Kai kur turistų skaičius padidėjo, jį skatina pigūs skrydžiai ir daugybė apgyvendinimo vietų tokiose platformose kaip ,,Airbnb“. Problemos taip pat kyla dėl pasigėrusių turistų sukeliančių nepatogumus gyventojams, nes šie yra priversti išvykti iš miesto centrų, nes didėja būsto kainos. Įniršę vietiniai gyventojai išėjo į gatves miestuose, įskaitant Veneciją, Prahą ir Barseloną, protestuodami prieš tai, ką daugelis laiko grėsme savo kasdieniniam gyvenimui.

ES prognozavo, kad dėl koronaviruso turizmo pramonė gali sumažėti iki 70 procentų. Tačiau daugelis tikisi, kad pandemija pakeis turizmą į gerąją pusę.

„Ši krizė yra išskirtinė galimybė permainoms“, – „teigia Barbora Hrubá, Prahos miesto turizmo atstovė.

Čekijos sostinėje turistų skaičius išaugo nuo maždaug 2,6 milijonų 2000 m. iki 8 milijonų 2019 m., Turistai užpildo palyginti nedidelį miestą ir apkrauna jo išteklius.

Kaip ir Amsterdame, Prahoje norima atsisakyti tokio antivisuomeninio turistų elgesio, kuris tapo įprastu miesto gatvėse. „Mes nesiekiame pritraukti tokio paties lankytojų skaičiaus kaip prieš krizę, nes Praha kovojo su turistų pertekliumi ir jo sukeltomis problemomis“, – teigė Hrubá. „Mes stengsimės pakeisti miesto reputaciją (Praha šiuo metu kai kur vertinamą kaip pigi vakarėlių vieta) ir pritraukti lankytojus, besidominčius kultūra ir paveldu.“

Barselona irgi susidūrė su protestais prieš turistų perteklių. Miestas tikisi atsitiesti po pandemijos ir išspręsti kai kurias turizmo keliamas problemas. Miesto mero pavaduotoja Janet Sanz tikisi, kad trečdalis licencijuotų turistinių butų per ateinančius trejus metus grįš į įprastą nuomos sektorių dėl pasikeitusios turizmo pramonės. „Tai, ko dabar nori turistinių butų savininkai, yra stabilumas ir ilgalaikė nuoma, kuri padės išspręsti mūsų miesto būstų poreikius“, – sakė ji. „Dabar turime galimybę ,,permąstyti“ miestą“.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Amsterdamas irgi sulaukia raginimų ,,permąstyti“ miestą. Siekiama sumažinti antivisuomeninį turistų elgesį. Miesto svečiai užpildo siauras gatveles naktinių išvykų į barus metu ir vemia už gyventojų durų ir tiesiai į kanalus. Pašalinus kai kurias žmonių keliavimo priežastis, miestas galėtų „atgauti kontrolę susijusią su turistų kiekiu ir elgesiu“, – sakė Josas Vrankenas, Nyderlandų turizmo valdybos „NBTC Holland Marketing“ generalinis direktorius.

Tai gali reikšti raudonųjų žibintų kvartalo, kuris yra svarbiausias dalykas daugeliui turistų, pokyčius. Vrankenas tikisi, kad sostinė rimtai apsvarstys tokias priemones, kaip apriboti turistų prieigą prie kanapių kavinių ir vitrinose stovinčių prostitučių, norint apsaugoti sekso paslaugų teikėjus nuo užsieniečių kurie susirenka tik fotografuoti ir spoksoti. Taip pat yra pasiūlymas perkelti vitrinas į kitą teritoriją. Šiam pasiūlymui, priešinasi sekso paslaugų teikėjai, kurių daugelis raudonųjų žibintų kvartalą mato kaip saugią darbo vietą ir nerimauja dėl sekso paslaugų veikimo pogrindyje.

Taip pat planuojama pakeisti miesto išdėstymą. Merė Femke Halsema perspėjo, kad 800 000 gyventojų turintis miestas paprasčiausiai negali priimti nakvoti 9 milijonų turistų, (toks skaičius apsilankė pernai) jei visi turės laikytis 5 pėdų atstumo (šis atstumas, nurodytas Olandijos karantino taisyklėse). Ji pasiūlė pakeisti miesto eismo sistemą, perduodant ištisas gatves kavinių terasoms ir pėstiesiems.

Ji atvirai išreiškė savo susirūpinimą, kai nacionalinė vyriausybė vėl ėmėsi priemonių atverti sienas pramogų ištroškusiems turistams.

Didelių sambūrių kontrolės priemonės gali būti naudojamos socialiniam atsiribojimui palengvinti. „Visi dabartiniai pandemijos protokolai yra skirti pakeisti mūsų elgesį viešojoje erdvėje“, – sakė Vrankenas. „Žinios apie lankytojų valdymą ir sambūrių kontrolę, kurias „Disney“ ištobulino visuose savo pramogų parkuose, bus plačiai pritaikytos žmonėms nukreipti ir kontroliuoti.“

Žmonės galėtų patys nesilankyti populiariausiose vietose, arba ten kur kyla pavojus jų sveikatai, tačiau svarstomos ir kitos idėjos.

Udo svarsto skaitmeninės miesto kortelės, kaip tam tikros vizos, skirtos apriboti turistų skaičiui ir kontroliuoti jų patekimą į atrakcionus, idėją.

Tai būtų įgyvendinta planuojant rezervacijas laiko tarpsniais – nors šiuo metu ši informacija yra miglota ir ji turėtų atitikti Europos privatumo taisykles.

Pexel.com archyvo nuotr.

Turistų perteklius paaštrino ir dar vieną didelę miesto problemą: nebrangius būstus. Turistams nuomojamų būtų skaičiaus augimas yra priskiriamas apartamentų trūkumu ir padidėjusia nuomos kaina vietiniams gyventomis.

Praėjusiais metais Amsterdamas prisijungė prie kelių kitų Europos miestų, prašydamas Europos Sąjungos pagalbos, kad būtų pašalintos trumpalaikės nuomos pasekmės. „Jei namus galima pelningiau išnuomoti turistams, jie išnyksta iš tradicinės būstų rinkos“, – sakoma Amsterdamo miesto pranešime, kuriame priduriama: „Kainos yra vis didinamos, o tai apsunkina mieste gyvenančių ir dirbančių piliečių galimybes susirasti būstą. “

Amsterdamo meras pasiūlė pakeisti tai, kaip miestas priima turistus socialinio atsiribojimo metu. Tai buvo sugalvota dar prieš imantis COVID-19 priemonių. Amsterdamas reikalavo leidimų visoms trumpalaikėms nuomoms. Miestas visiškai uždraus atostogų nuomą trijose centrinėse seniūnijose nuo liepos mėnesio. Ateityje tai galėtų būti taikoma ir kitose srityse, sakė sostinės apgyvendinimo vadovas Laurensas Ivensas.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai Nyderlanduose 21% daugiau namų buvo pasiūlyta ilgalaikei nuomai, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagal nekilnojamojo turto agentų asociacijos skaičiavimus, ši skaičių galima priskirti sumažėjusia ,,Airbnb“ būstų nuoma.

„Pastaraisiais metais matėme rajonus, besiskundžiančius turizmo našta“, – teigė Ivensas. Amsterdame vienas iš 15 namų buvo pasiūlytas „Airbnb“, o apie 80% miesto centro gyventojų patyrė nepatogumų dėl nuomos. Taigi nuo liepos 1 dienos tose vietose, kur apgyvendinimas sukelia daugiausiai problemų, atostogų nuoma bus uždrausta. Ramybė ir tyla, kurią miestas patyria dėl koronaviruso pandemijos, taip pat reiškia, kad miestas vėl priklauso jo gyventojams. “

Žinoma, turizmo stoka turėjo didelį ekonominį poveikį. Praėjusiais metais Amsterdamas uždirbo 133,6 milijonus eurų (152 milijonus dolerių) iš turizmo mokesčių, o kai kurie ekspertai prognozuoja, kad šiais metais miestas praras apie 125 milijonus eurų (141 milijoną dolerių) mokesčių – tai reiškia didelę skylę miesto biudžete. Ilgalaikės turizmo ribojimo priemonės, šalims atvėrus sienas, galėtų padėti atkurti ekonomijos lygį iki pandemijos.

Tie, kurių pragyvenimas priklauso nuo turizmo, tikrai nerimauja. Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale vienintelė turistinė parduotuvė, atidaryta Oudezijds Voorburgwal gatvėje nebėra dėmesio centre. „Kol kas parduotuvė vėl atidaryta, tačiau neateina jokie turistai“, – sakė parduotuvės darbuotoja Sabi Riahi, valydama jau švarias grindis. „Dėl rytojaus nežinau.

Sprendimas yra ne tik remtis turizmu, bet ir skatinti vietos ekonomiką, sugrąžinant Amsterdamo gyventojus į tas vietas, kurios tapo turistų monokultūra. Taip pat remti daugybę vietinių parduotuvių bei verslų. Miestas taip pat svarsto galimybę įsigyti nekilnojamojo turto, kad būstai taptų prieinamesni. „Ateities miesto centras nebebus toks kaip praeityje. Nesivadovausim nostalgijos jausmu “, – teigia amsterdamo gyventojai.

Lieka skeptiškas požiūris, kad dideles turizmo pertvarkymo idėjas pavyks įgyvendinti panaikinus karantiną. Stephenas Hodesas, Amsterdamo pažangos ekspertų grupės narys, baiminasi, kad dėl ekonominio spaudimo bus sustabdyti radikalūs pokyčiai, tokie kaip visiškas draudimas nuomotis būstus atostogoms ir statyti viešbučius.

„Jūs kalbate apie rimtą suvokimo pokytį. Atsižvelgiant į tai, kad jau esame ekonominėje krizėje, tikimybė, kad tai bus įgyvendinta, yra labai ribota“, – sakė jis. „Visi kalbės apie darbus, tai yra viešbučius, oro linijas ir turistinius gidus“.

Turizmas šiuo metu yra kryžkelėje, sakė Shaulis Bassi, Tarptautinio humanitarinių ir socialinių pokyčių centro, esančio Venecijos „Ca’Foscari“ universitete, direktorius, pripažino, kad COVID-19 yra turizmo pramonės katastrofa. Miestai galėtų grįžti prie ankstesnio modelio „turizmas, turizmas ir dar kartą turizmas“, sakė jis. Tačiau jis pridūrė: „Daugelis kitų, tarp jų ir aš, matau tai kaip vertingą galimybių langą permąstyti ir iš naujo išradinėti“.

Amsterdame S. Hodesas neseniai anksti ryte išėjo pasivaikščiojo po raudonųjų žibintų kvartalą ir buvo pritrenktas jo tylaus grožio.

„Dabar miestas iš lėto atsiveria, tačiau erdvė ir žmonių trūkumas gatvėse yra nuostabus“, – sakė jis. „Žinoma, miestas taip negali egzistuoti ekonomiškai, tačiau tai patirti yra nuostabu. Tai neįtikėtina galimybė, kuri atveria akis.“

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt