Du Hannibal‘o Lecter‘io portretai

Paskelbė: Data: 2014-01-01 04:54

Spausdinti | Komentarai

1991 metais pasirodęs filmas „Avinėlių tylėjimas“ (pastatytas pagal Thomas‘o Harris‘o romaną, turintį tokį patį pavadinimą) buvo tiesiog triumfas kino filmų industrijoje.

Filme vaidina du tiesiog pritrenkiantys aktoriai. Pirmoji – Jodie Foster, vaidinanti Clarice‘ą Starling, kuri yra FTB stažuotoja siekianti karjeros (vaidmuo, dėl kurio ji stengėsi). Antrasis – bauginantis, grėsmingas, duodantis peno Anthony‘io Hopkins‘o kaip Daktaro Hannibal‘o „Kanibalo“ Lecter‘io pasirodymas. Psichiatro, pavirtusio serijiniu žudiku vien dėl noro pajusti žmogaus skonį.

Filmas išgarsėjo ne dėl savo siužeto, pagal kurį buvo ieškoma serijinio žudiko vadinamo „Buffalo Bill“ nulupančio savo aukoms odą. Jis išgarsėjo dėl Hopkins‘o atliekamo Hannibal‘o Lecter‘io vaidmens ir jo bendravimo su Jodie Foster. Intriguoja tai, kad pirmą kartą šiems veikėjams susitikus, Hannibal‘as pradeda šaipytis iš Clarice‘sos dėl akivaizdaus Vakarų Virdžinijos akcento, kuris nebuvo įrašytas į scenarijų. Tai vaizdžiai liudija abiejų aktorių talentą.

Prasidėjus 2013 metams, NBC pradėjo rodyti TV serialą pavadinimu „Hanibalas“, kuriame stebimas specialusis FTB tyrimų agentas Will‘as Graham‘as (kinematografiškai atsiradęs „Raudonajame drakone“, o dabar jį galima išvysti ir seriale „Hanibalas“. Vaidmenį atlieka Hugh Dancy) ir jo profesionali, bet stiprėjanti draugystė su patikimu psichiatru, Hannibal‘u Lecter‘iu (Mads Mikkelsen). Serialo siužetas įtraukia Graham‘ą, kenčiantį nuo empatijos sutrikimų (vis kartojama jog tai labiau panašu į autizmą) ir besinaudojančiu savo unikaliais sugebėjimais, kad padėtų FTB išaiškinti visas serijines žmogžudystes ir išnarplioti siužeto vingius. Hannibal‘as elgiasi kaip konsultantas, asmeninis psichiatras ir Will‘o Graham‘o draugas. Taip pat jis mėgsta gaminti maistą savo draugams, tačiau tai, ką jis gamina, akivaizdu žiūrovams, bet ne serialo veikėjams.

Kalbant apie serialo sėkmę ir puikią pradžią kyla neišvengiamas klausimas. Kaip palyginti Hopkins‘o ir Mikkelsen‘o vaidybą, jei jie atlieka to paties psichopato vaidmenis?

Šiame straipsnyje apžvelgsime ir palyginsime du tikruosius kūrinius, kurie yra „Avinėlių tylėjimas“ ir „Hanibalas“ (TV serialas). Filmai „Raudonasis drakonas“ ir „Hanibalas“ turi sąsajų su Will‘u Graham‘u ir būtų naudinga juos aptarti, tačiau dabar svarbiausia ne tai, kaip dabartinis FTB agentas buvo apibūdintas, o tai, koks šaunus yra jo priešininkas, Hannibal‘as Lecter‘is.

Mads Mikkelsen Hannibal

Serialo “Hanibalas” kadras

Vergovė ar laisvė. Du egzistavimo būdai

Mad‘o Mikkelsen‘o vaidyba yra bauginanti dėl kelių priežasčių. Pirmoji – jis ypatingai tvarkingas. Niekada neišvysite jo lauke be specialiai jam pasiūtų trijų dalių kostiumo (ir tik kartą be kaklaraiščio), su išsitaršiusiais ir netvarkingais plaukais. Jo biuras yra tvarkingas, bet namai yra švarūs ir tokie tvarkingi, kad net galima pavadinti juos steriliais. Jo kūno kalba yra apgalvota ir švelni, o judesiai tikslūs ir kryptingi, jei jis nori nustoti daryti tai, ką daro, turi pirma tai pakoreguoti, o po to padėti tai į vietą (dažnai krauti knygas ar tiesiog koreguoti  tušinukų vietą, kad jie būtų vienas priešais kitą). Kai jis yra virtuvėje, savo prieglobstyje, visuomet ryši visiškai baltą prijuostę ir abi rankoves užsiraitoja visiškai vienodai. Jo atsakymai ir dalyvavimas kiekviename pokalbyje yra apskaičiuoti, išsisukinėjantys, nors tai ir atrodo nuoširdu ir atvira. Jis apskaičiuoja kiekvieną savo žodį, kurį ištaria, kiekvieną kąsnį, kurį praryja (nešiojasi pietus kartu su savimi). Galiausiai, jo laikysena visada tiesi, rami ir tvirta lyg tai būtų žmogaus pavidalo siena.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Mikkelsen‘o Hannibal‘as Lecter‘is yra toks bauginantis – net savo egzistavimu jis išsiskiria iš minios. Vieno epizodo metu, Hannibal‘as sutinka savo pacientą rečitalio pertraukos metu ir jis pristato Hannibal‘ui savo draugą Tobias‘ą. Jei atidžiai stebėsite sceną, pamatysite, kad Tobias ir Hannibal‘as išsiskiria iš kitų. Aplinka pilna energijos ir populiarų aukštuomenės žmonių. Visi jie susilieja, bendrauja, naudoja įvairius rankų gestus, juokiasi. Franklin‘as, vyras, supažindinęs Lecter‘į ir Tobias, rodos, netveria savo kailyje iš džiaugsmo, kad tai padarė, tačiau Hannibal‘as ir Tobias išlieka ypač ramūs. Jų buvimas primena pagreitintą fotografiją, kurioje du akmenys niekaip nepasikeičia, kai aplinka šalia jų viskas kinta ir juda. Kambaryje šilta, o jie šalti kaip ledas. Tai vergovės jausmas, suvaržymų demonstravimas, sukuriantis bauginančią Mikkelsen‘o atmosferą dėl kurios lengva pastebėti, jo viskas, kas slepiasi po ta tobula laikysena, yra visiškai siaubinga/žvėriška. Seriale niekada nebuvo slepiama, kad Hannibal‘as yra serijinis žudikas valgantis savo aukų kūno dalis (FTB jam suteiktas vardas yra “The Chesapeake Ripper”(liet. Chesapeake‘o žudikas)). Mikkelsen‘o vaidyba yra tokia pavergianti, kad net stovėdamas kamputyje ir žiūrėdamas į sceną jis sugeba sutrikdyti.

Mikkelsen‘o Hannibal‘as yra vyras, iš išorės atrodantis santūriai, bet tuo pačiu ir labai profesionaliai. Jeigu jį lygintume su Hopkins‘u, tai Hopkins‘as pasirinko kitokią strategiją.

silence of the lambs

Kino filmo „Avinėlių tylėjimas“ kadras

Hopkins‘o vaidinamas Hannibal‘as Lecter‘is yra grėsmingas ir tai ne dėl jo sukuriamos atmosferos, o dėl tiksliai apskaičiuoto gyvenimo. Hopkins‘o Hannibal‘as – labai grėsmingas. Jis atvirai demonstruoja savo psichopatiškumą. Pastovi dalinio susižavėjimo išraiška veide, aiški, kartais net poetiška jo kalba, tai, kaip jis sugeba kiaurai permatyti žmones lyg jie būtų knygos pasiskolintos šiam trikdančiam, tačiau ypatingai smagiam pasirodymui. Jis atviras, kai kalba apie malonumą, kurį žudymas suteikė ir dar suteiks, taip pat apie jo nužudytus ir suvalgytus žmones, taip pat apie tai, kaip patekti po žmogaus oda. Hannibal‘as Lecter‘is, kurį vaidina Anthony Hopkins‘as, sukuria trikdančią atmosferą panaudodamas savo gebėjimą perskaityti žmonių mintis ir mėgaujasi galėdamas šį gebėjimą panaudoti prieš savo aukas. Pavyzdžiui, jis suteikia informacijos tik tuomet, kai ji emociškai įskaudina.

Tuo tarpu Mad‘o Mikkelsen‘o įkūnyto Hanibalo bejausmė prigimtis yra pagrindinė charakterio savybė ir emocijas jis rodo labai retai. Gydytoją Chilton‘ą iš Baltimorės Valstijos psichiatrijos ligoninės su Clarice’a Starling sieja pirmasis apsilankymas, kai Hannibal‘as nužudė seselę pervežimo iš medicininės palatos į greitojo priėmimo skyrių metu. Kol Hannibal‘as žudė ir visaip žalojo seselę, jis buvo prijungtas prie širdies ritmo matuoklių ir jo pulsas nė karto nepakilo aukščiau normalaus 85 pulso. Dėl savo genialumo Hannibal‘as yra šaltas ir gudrus, tačiau atvirai išsakantis savo ketinimus. Jo kūno kalba yra ryžtinga palyginus su įprasta, laisva Mikkelsen‘o kūno kalba bei grakščiais ir maloniais jo gestais.

Kaliniai ir laisvas žmogus

Šis absoliučiai tobulas dviejų rolių atlikimas nereiškia, kad aktoriai atliko tą patį vaidmenį, nes taip nebuvo. Pagrindinės Hannibal‘o savybės (genialumas, gebėjimas manipuliuoti, polinkis į nusikaltimus, žmogėdriškumas, gudrumas ir t.t.)  išlieka, tačiau visa kita jų vaidyboje stipriai skiriasi. Mikkelsen‘as tvirtai stovi ant žemės, o Hopkins‘as neturi pagrindo po kojom. Mikkelsen‘as – ryžtingas ir santūrus, Hopkins‘as – atsipalaidavęs ir laisvas. Mikkelsen‘as niekada, bent jau tada, kai mes matėme, nedaro netvarkos, Hopkins‘ui visui nerūpi susiteps jis rankas krauju ar ne.

Pagrindinė personažų skirtumo priežastis akivaizdi – vienas iš jų sėdi kalėjime, kitas – laisvas.

Mikkelsen‘o įkūnijamas Hannibal‘as vaizduojamas tuo metu, kai iš chirurgo tapo psichiatru. Tai laikas, Hannibal‘as Lecter‘is buvo labai aktyvus visuomenės narys, kurio pečių neslėgė menka socialinė atsakomybės dėl jo pasirinktos profesijos. Be to, jis gyveno visuomenėje, kur kiekvieną dieną turėjo laikytis įvairių socialinių įsipareigojimų susijusių su paprastais piliečiais ir FTB nariais, taip pat įgijo netinkamą reputaciją dėl to, kad nuolat leisdavo laiką su nusikaltėliais. Jis turėjo laikytis etiketo, įsitikinti, kad viskas sutvarkyta (jo gyvenamoje erdvėje) ir yra savo vietose. Savo šaltą, bejausmę prigimtį slėpė įprastais gestais, nuodugniai apmąstytais judesiais. Mikkelsen‘o Hannibal‘as yra suvaržytas vien todėl, kad jis turi toks būti. Jis turi save riboti ir pavaizduoti tam tikrą atvaizdą, todėl jis yra toks trikdantis. Mikkelsen‘as tvirtai stovi ant žemės ir publika tai mato.

Hopkins‘o Hannibal‘as, kai buvo atskleista, jog jis ir yra „The Chesapeake Ripper” (liet. Chesapeake‘o žudikas) ir gavo naują pravardę „Hannibal the Cannibal“ (liet. Hanibalas kanibalas). Tai Hannibal‘as po įkalinimo. Jis neturi jaukių namų ar biuro, tik kamerą Baltimorės Valstijos psichiatrijos ligoninėje, kuri buvo pagaminta būtent Hannibalui įkalinti. Jis nėra nei visuomenės dalis nei narys visuomenėje, jis nuo jos atskirtas. Hannibal‘ui nebereikia įsitraukti į socialinius ritualus, jis neturi dalyvauti susitarimuose, kurie jam nerūpi. Hannibal‘o draugystė su Clarice‘a pradeda stiprėti, kai ji parodo susidomėjimą ir pagarbą, tuo pačiu nepamiršdama profesionalaus mandagumo. Hannibal‘ą žavi Clarice‘a, nes ji nežiūri į jį kaip į maniaką, neturintį jokių įsipareigojimų, o tai jam leidžia kalbėti su ja kaip su pačiu savim. Ne taip kaip pamišę agentai bandė jį priskirti kategorijoms pagal  standartizuotus testus. Hopkins‘o vaidyba tokia ekstravertiška, nes savo kameroje jis egzistuoja tiks pats sau, be jokių gudrybių (kartais jas panaudoja norėdamas pažaisti su nieko neįtariančiais agentais). Jis gali mėgautis savo gudrybėmis ir išskirtiniais bruožais.

Hanibal

Serialo “Hanibalas” kadras

Ir galiausiai priartėjame prie esminių šių dviejų Hannibal‘ų skirtumų. Hannibal‘as gyveno kalėjime, kai buvo laisvas. Kalėjimo ribos tam, kad laikytųsi kasdieninių visuomeninio gyvenimo taisyklių ir nurodymų, kad niekas nepamatytų jo tikrojo „aš“ išskyrus aukas, kurios net įvykio metu beveik nieko neišvysdavo. Tai Mikkelsen‘o Hannibal‘as, gyvenantis kalėjime ir valdantis savo „laisvę“. Kai Hannibal‘as yra kalėjime, priešingai, jis yra laisvas. Jam daugiau nebereikia vaidinti, apsimesti gerų ketinimų turinčiu psichiatru, apmąstyti kiekvieną savo veiksmą. Dabar jis gali būti toks, kokiu nori būti ir čia jau nebėra jokių apribojimų. Taigi Hopkins‘o Hannibalas, esantis laisvas kalėjimo kameroje ir dėl to tampantis grėsmingu, nes priedanga jau atidengta, gali būti pačiu savimi. Skirtumas taip pat susiję su nežinia ar bus pagautas nusikaltimo vietoje (Mikkelsen‘as) ir žinojimas, kad „niekad nebūsi išleistas iš kameros iki pat savo gyvenimo galo“ (Hopkins‘sas). Vienam reikia netikėtumų ir mechanizmo, apsaugančio nuo nesėkmių, o kitam tiesiog tinkamos progos.

Tai, kad filmai yra išskirtiniai, nepastebėti neįmanoma. „Avinėlių tylėjimas“ yra labai įspūdingas kino kūrinys, o „Hanibalas“ neabejotinai yra vienas geriausių TV serialų per paskutinius kelerius metus. Abiejuose vaizduojami įdomūs ir įtikinti gebantys piktadariai, taip pat neužtikrinti ir neramūs didvyriai. Galiausiai tenka pripažinti, kad meno kūrinys sukasi ne apie didvyrius ir svarbiausi čia ne jie, nes didvyriai yra kartu su blogiuku, vienu asmeniu, Hannibal‘u Lecteriu. Nuostabu, kad šio palyginimo idėja kilo pastebėjus abiejų pasirodymų panašumą, pavaizduojant skirtingas Hannibal‘o būsenas, skirtingus gyvenimo etapus. Abu aktoriai turėtų būti pasveikinti už tai, kad sugebėjo suvaidinti tokius kraują stingdančius ir neįtikėtinus vaidmenis. Thomas Harris‘as taip turėtų būti pasveikintas, kad suprato trikdantį ir kartu mėgstamiausią psichopatą.

Ši informacija yra portalo klaipėdosžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į klaipėdosžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Naujienos iš interneto

traffix.lt